„Kiekviena tauta ar bendruomenė gyvena tol, kol prisimena savo istoriją, išlaiko papročius, tradicijas, kalbą laikosi religinių normų.“
Adas Jakubauskas
Europoje šiandien gal jau nebėra valstybės, kurioje nebūtų didesnių
ar mažesnių musulmonų bendruomenių. Daugelis šiuo metu Europoje
gyvenančių musulmonų yra neseni atvykėliai iš Azijos ir Afrikos bei jų
palikuonys. O Lietuvos musulmonai (totoriai) – gilią istoriją Lietuvoje
turinti tautinė bendrija, įkurdinta dar Vytauto Didžiojo 1397 metais.
Lietuvos totoriai – tai Aukso ordos ir Krymo chanato palikuonys. Taigi
šiais metais Lietuvos totoriai mini savo gyvenimo Lietuvoje garbingas
620- ąsias metines.
Kai kurios totorių gyvenvietės mūsų krašte išliko iki šiol – tai netoli Vilniaus Keturiasdešimties Totorių kaimas ir Nemėžis, o Dzūkijoje – Butrimonys ir Raižiai. Manoma, kad tos gyvenvietės kitados buvo išdėstytos dviem pusračiais ir saugojo sostinę iš vakarų bei pietų pusės – nuo kryžiuočių. Sutikus totoriams eiti karo tarnybą, jie buvo apdovanoti žemėmis ir kilmingųjų privilegijomis: galėjo nevaržomai išpažinti savo religiją, statydintis mečetes. Alytaus rajone ne tik Raižiai, kurie laikomi Lietuvos totorių Meka, bet ir mūsų, Butrimonių, miestelis bei jo apylinkės buvo viena iš Vytauto Didžiojo į Lietuvą atkeltų totorių gyvenamų vietovių. Totorių apgyvendinta teritorija prie Butrimonių miestelio buvo vadinama totorių priemiesčiu.
Šioje vietovėje ir aplinkiniuose kaimuose dar ir šiandien gyvena nemažai totorių. Vėliau Butrimonių miestelyje viena gatvė buvo pavadinta totorių vardu. 1927 m. totoriai miestelyje turėjo 25, Trakininkų kaime – 12 , Žadiškių kaime – 6, Raižių kaime – 31, Bazorų kaime – 10 namų. Taigi galima daryti išvadą, kad totorių bendruomenė buvo didelė ir jie, totoriai, yra mūsų istorijos dalis. Šiandien Butrimonių miestelyje bei seniūnijoje gyvena 66 totorių tautybės žmonės.
Nors totoriai Lietuvoje gyvena jau 620 metų, tačiau ar daug mes, lietuviai, žinome apie jų papročius, tradicijas, valgių gaminimą, religines apeigas? Tikriausiai daugelis lietuvių su jais nėra nei susitikę, nei lankęsi jų maldos namuose – mečetėse, kurių Lietuvoje yra tik keturios; viena iš jų yra Alytaus rajone Raižių kaime (5 km nuo Butrimonių miestelio) ir tik ji viena sovietmečiu išliko neuždaryta. Ilgą laiką dėl savo religijos totoriai gyveno gana uždarą gyvenimą, todėl apie jų papročius, tradicijas mažai žinojo ir kaimynystėje gyvenantys lietuviai. Savo „juodą darbą“ atliko sovietmetis, kuris sugriovė per amžius nusistovėjusias totorių gyvenimo tradicijas, nes buvo stengiamasi iš totorių sąmonės ištrinti jų papročius, tradicijas, religiją.
Dabartinis totorių jaunimas jau gerokai atskilęs nuo tautos kamieno, mažai ką žino ir negali smulkiai papasakoti apie totorių papročius, tradicijas, nes gyvendami vieni šalia kitų, totoriai daug ką perėmė iš lietuvių. Iš užmaršties totorių tautelės istoriją kelia pagyvenę garbaus amžiaus totoriai, kurių gretos nuolat retėja. Tai jie išsaugojo savo papročius ir tradicijas, kad galėtų perduoti ateinančioms kartoms.Ši savita bendruomenė, atitrūkusi nuo savo tiurkiškų šaknų ir apsupta svetimų tautų, sugebėjo susitelkti ir išsaugoti savo protėvių etninę kultūrą – nacionalinius ypatumus, tautinę savimonę.
Kadangi Butrimonys yra išskirtinis miestelis, nes jame gyveno gausios žydų, totorių ir lietuvių bendruomenės, Butrimonių gimnazijos kraštotyrininkai, vadovaujami ir konsultuojami kraštotyros būrelio vadovės Danutės Anušauskienės ir istorijos mokytojos metodininkės Dalios Adžgauskienės, nutarė dalyvauti Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro organizuotoje nacionalinėje mokinių ir jaunimo kraštotyros 2016-2018 metų ekspedicijoje, skirtoje Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti.
Mūsų darbo tikslas – išsamiau susipažinti su buvusiais ir dar išlikusiais vienos iš mūsų valstybės tautinių bendrijų – totorių – dvasinės ir materialinės kultūros palikimu, jų papročiais ir tradicijomis, lietuvių tradicijų įtaka totorių bendruomenės kultūriniam paveldui. Siekdami savo tikslo kraštotyrininkai iš įvairių šaltinių rinko medžiagą, užrašė totorių senolių prisiminimus apie totorių kalendorines šventes ir svarbiausių gyvenimo įvykių apeigas, lygino senuosius – tradicinius ir dabartinius totorių papročius. Iš surinktos medžiagos buvo paruoštas kraštotyros darbas „Totorių etninės bendrijos papročiai ir tradicijos, sąsajos su lietuvių etniniu paveldu.”
Siekdami savo tikslo ir pradėdami darbą, kraštotyrininkai pirmiausiai geriau susipažino su totorių tradicijomis, papročiais: skaitė knygas, publicistinius straipsnius, ieškojo medžiagos internete. Vėliau kalbino savo miestelyje – Butrimonyse – ir kaimyniniuose kaimuose – Trakininkuose bei Raižiuose – dar gyvenančius totorių tautybės žmones ir užrašė jų pasakojimus apie senuosius totorių papročius, kalendorines šventes, svarbiausių gyvenimo įvykių apeigas, lygino senuosius – tradicinius – ir dabartinius totorių papročius. Aplankėį Raižių mečetę, totorių kapines, susitiko su Alytaus apskrities totorių bendruomenės pirmininku, Raižių totorių bendruomenės vadovu Ipolitu Makulavičiumi, su buvusiu mūsų gimnazijos auklėtiniu, Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininku, humanitarinių mokslų daktaru, Mykolo Romerio universiteto profesoriumi Adu Jakubausku. Kraštotyrininkai pasinaudojo ir gimnazijos muziejuje jau esančia sukaupta kraštotyrine medžiaga.
Minėta veikla dar labiau praplėtė mūsų kraštotyrinio darbo patirtį ir žinias apie vienos Lietuvos tautinės bendrijos kultūrinį paveldą – įsitikinome, kad visais laikais net ir visai skirtingų kultūrų bei įsitikinimų žmonės galėjo ir gali gyventi pagarbiai ir draugiškai, praturtindami vieni kitų gyvenimą savais papročiais, perimdami vieni iš kitų dalelę egzotiškos autentikos ir taip susiliedami į vieną draugišką bendruomenę. Totoriai visą laiką buvo lojalūs Lietuvos valstybei, niekada neišdavė Lietuvos interesų ir buvo ištikimi savo naujajai tėvynei. Kaip sakė VU profesorius Libertas Klimka: ,, Totorių gyvenimo Lietuvoje istorija – gražaus sugyvenimo tarp skirtingų papročių ir religijų pavyzdys visai Europai. Totorių bendruomenių veikla – tai dar vienas žiedas į bendrą Lietuvos kultūros puokštę“.
Rugsėjo 22 dieną Alytaus r. Butrimonių gimnazijoje kraštotyros darbas „Totorių etninės bendrijos papročiai ir tradicijos, sąsajos su lietuvių etniniu paveldu” buvo pristatytas gimnazijos ir miestelio bendruomenei. Renginyje dalyvavo Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas Adas Jakubauskas. Renginio metu buvo galima apžiūrėti parodą ,,Totoriai greta mūsų“, kurią paruošė gimnazijos kraštotyrininkai ir Alytaus r. viešosios bibliotekos Butrimonių filialo bibliotekininkė Asta Daironienė. Vėliau šiuo darbu bus galima naudotis mokinių ugdymo procese per lietuvių kalbos ir literatūros, istorijos, pilietinio ugdymo pamokas ir kt. Darbas papildys ir praturtins mūsų – Butrimonių gimnazijos – kraštotyros muziejų – šia medžiaga galės naudotis visi muziejaus lankytojai.
Danutė Anušauskienė Butrimonių gimnazijos kraštotyros būrelio ir muziejaus vadovė,
Dalia Adžgauskienė, istorijos mokytoja metodininkė
