• Muziejaus istorija ir ekspozicija

Ką atnešei, ką padarei – nepamiršta,
Mes į istorijos įrašėme lapus.
Be ženklo snaigės, peteliškės miršta,
O tavo darbas pamirštas nebus.

Iš muziejaus įkūrimo istorijos

Tautos istorija, kultūra lydi žmogų nuo gimimo per visą jo gyvenimą. Senovėje gimusiais daiktais, duona, pinigais mes susiduriame kiekvieną dieną, tačiau negalime suprasti savo šaknų, neatsigręžę į žmonijos lopšį, tolimesnes jos dienas, kurias dažnai dengia užmarštis. Mūsų senoliai paliko didžiulius dvasios turtus. Tai lietuvių tautos etninių šaknų lobiai, tai mūsų dorovės pamatas, išminties kristalai. Kaimas buvo mūsų kultūros maitintojas, ilgus amžius švietęs skaidre buities šviesa. Iš rankų į rankas keliavo daiktai, iš lūpų į lūpas ėjo žodis, o atmintis visuomet buvo kupina pasakų, legendų, mitų ir padavimų. Šiandien gyvename XXI amžiuje, sovietmetis iš esmės sugriovė tradicinio kaimo struktūrą. Kaime gimusiam vaikui šiandien reikia aiškinti buities padargų vardus, kaip ir miesto vaikui. Auga kosmopolitai, nežinantys savo tautos istorijos, papročių ir tradicijų. Todėl kraštotyros paskirtis yra surinkti ir išsaugoti būsimoms kartoms materialines ir dvasines kultūros vertybes, sukaupti jas muziejuje. Muziejus turi prisidėti ugdant mokinių pilietiškumą, istorinę atmintį, pagarbą ir didžiavimąsi savo tauta. Pirmiausia kiekvienas mokinys turi žinoti tai, kas arčiausia, kas čia pat.

Mokykloje aktyvesnė kraštotyrinė veikla prasidėjo 1989 m. kai kraštotyros būrelio nariai pradėjo rinkti medžiagą apie vietovę, kurioje yra mokykla. Vykdėme projektą ,,Pažinkime ir puoselėkime savo kraštą“. Mokiniai užrašinėjo tautosakas, tarmės ypatumus, vietovardžius, prisiminimus, rinkom senovinius daiktus, kaupėme medžiagą apie Butrimonių seniūnijos istoriją, tremtį, rezistenciją, daug dėmesio skyrėme liaudies tradicijų ir papročių išsaugojimui. Sukaupę nemažą kiekį eksponatų nutarėme įkurti muziejų, nes muziejaus misija ir yra išsaugoti būsimoms kartoms tautos materialines ir dvasines vertybes. 1997m. įkūrėme mokykloje muziejų, kuris buvo įrengtas vienoje iš klasių. Žinoma vietos buvo maža, bet eksponatai buvo renkami ir toliau (muziejaus iniciatorės ir įkūrėjos a. a. mokyklos direktorė A. Balinskienė ir istorijos mokytoja metodininkė D. Anušauskienė) todėl 2002m. parašėme projektą ,,Išsaugokime kultūros paveldą“. Tikslas – mokyklos muziejaus atnaujinimas ir jo rekonstrukcija. Už rajono savivaldybės gautus pinigus suremontavome klases senosios mokyklos priestate ir perkėlėme muziejų. 2003-10-24 įvyko atnaujinto muziejaus atidarymas. Atidarydami muziejų džiaugėmės erdvesnėmis patalpomis (4 kambariai), eksponatų gausumu, mokinių susidomėjimu savo tautos kultūros paveldu. Vėliau pradinėms klasėms persikėlus dirbti į darželio patalpas, senoji mokykla liko nešildoma. Muziejuje buvo drėgna, gedo eksponatai. Todėl norėdama išsaugoti senosios mokyklos pastato istoriškumą ir muziejaus eksponatus Butrimonių bendruomenės pirmininkė Zita Lukoševičienė parašė projektą senojo mokyklos pastato pirmo aukšto renovaciją. Už gautus pinigus suremontuota 4 klasės į kurias vėl buvo perkelti eksponatai, o 2008-10-04 iškilmingas ,,naujo“ muziejaus atidarymas, kuriame dalyvavo daug svečių, nes mokykla šventė 145-ąsias mokyklos metines. Muziejaus atidarymas buvo ne tik šventė mokytojams ir mokiniams, bet ir aplinkinių kaimų ir miestelio gyventojams, nes tai vienintelė tokia įstaiga seniūnijoje.

Vienas iš muziejaus kambarių skirtas mokyklos istorijai, kuri parodyta nuotraukomis, dokumentais, spauda, aprašais aplankuose. Stenduose ir segtuvuose sukaupta daug medžiagos apie mokyklos vadovus, mokytojus bei mokinius, galima plačiau susipažinti su buvusiais mokiniais, kurie žinomi ne tik Lietuvoje: tai Dailės akademijos profesorius Antanas Kmieliauskas, Lietuvos nacionalinės operos ir baleto teatro solistė primadona, muzikos akademijos profesorė Irena Milkevičiūtė, Lietuvos MA narys – korespondentas LŽŪU augalininkystės ir gyvulininkystė profesorius Algirdas Sliesaravičius, dainuojamosios poezijos pradininkas Lietuvoje Vytautas Babravičius (Simas) ir kt. Muziejuje sukaupta mokyklos metraščiai nuo 1998m., kita kraštotyrininkų surinkta medžiaga.

Kitame kambaryje įkurta praėjusio amžiaus pradžios kaimiška pirkia. Joje išeksponuoti Butrimonių seniūnijoje naudoti buities daiktai bei darbo įrankiai. Čia kiekvienas eksponatas primena mūsų tautos praeitį. Pirkioje galima pamatyti vyžas, kuriomis mūsų senoliai kadaise mynė žemę, duonkubilį, kuris rodos dar kvepia ką tik užminkyta duona, laiko rūdimis aptrauktą lygintuvą, palubėje kabančias žibalines lempas, kraičio skrynią, lopšį, medinę lovą, geldą (niekotukę), audimo stakles ir kt. rakandus, kuriuos šiandien galime pamatyti tik muziejuje.

Trečiame kambaryje išeksponuota įdomi ir turtinga ,,Lino kelio“ ekspozicija. Čia plačiausiai parodyta įvairūs lino apdirbimo įrankiai ir gaminiai (lovatiesės, raštuoti rankšluosčiai, lino drobės) – trumpai tariant ,,Kelias nuo lino iki audinio“.

Ketvirtas kambarys skirtas laikrodžių, radijo imtuvų, televizorių ir kt. eksponatams. Eksponatų gausu ir vestibiulyje. Šiuo metu muziejuje yra apie 900 eksponatų, šimtai nuotraukų bei didelis XIX – XX a.numizmatikos kiekis.

Dabar mes džiaugiamės ir galvojame, kad prarasto laiko nesugrąžinsi. Jeigu nebūtume pradėję nuo mažiausių smulkmenų rinkimo nebūtume turėję tokio turto. O turtas išties nemažas sunku jį įvertinti finansiškai, o apie dvasinę, istorinę, kultūrinę naudą nereikia net kalbėti, nes kiekvienas daiktas ar rakandas prabyla ištisu gyvenimu. Per kraštotyros veiklą ugdoma pagarba krašto žmonėms, kultūrai, papročiams. Tradicinė kultūra formuoja tautinę asmenybės sąmonę, kuri skatina ir kurti savo kultūros vertybes.

Muziejaus įkūrėja, kraštotyros būrelio vadovė, istorijos mokytoja metodininkė Danutė Anušauskienė