Gimnazijos jaunieji šauliai ir jų draugai, lydimi gimnazijos direktoriaus, dalyvavo žygyje – minėjime Klepočių kaimo tragedijos aukų 81-ųjų metinių atminimui pagerbti.
„Vadinamoji Klepočių tragedija – viena žiauriausių baudžiamųjų operacijų ir vienas skausmingiausių istorinių mūsų tautos faktų“, – teigia Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) Memorialinio departamento Istorinės atminties įamžinimo skyriaus vyriausioji istorikė Rūta Trimonienė. Tai NKVD įvykdė 1944 m. gruodžio 23–26 d. Pietų Lietuvoje. Nors sovietų dokumentuose skelbta apie kovą su „banditais“, iš tikrųjų buvo žudomi niekuo dėti kaimų žmonės.
Labiausiai nukentėjo Klepočių kaimas, tačiau teroras palietė ir Lizdų, Ryliškių, Vabalių bei kitus aplinkinius kaimus. Klepočiuose nužudyta 12 žmonių, sudeginta 21 sodyba. Iš viso 14-oje kaimų ir vienkiemių nužudyti 48 žmonės, sudeginta apie 70 sodybų.
Kalėdų laikotarpis buvo pasirinktas neatsitiktinai – tikėtasi, kad į namus sugrįš partizanai ir besislapstantys jauni vyrai. Okupantai siekė palaužti žmonių dvasią ir įbauginti visą kraštą.
Sovietų valdžia šį nusikaltimą ilgus metus slėpė, visgi prasidėjus Sąjūdžiui apie Klepočių tragediją imta kalbėti viešai.
1989 m. Klepočių kaime, buvusioje Vaitiekaus Kasiulyno sodybos vietoje, pastatytas trijų kryžių paminklas.
