Šalia gimnazijos, kamputyje tarp parko ir stadiono, pradinių klasių mokytojų iniciatyva, padedant mokinių tėvams, įkurta edukacinė erdvė ,,Po liepa“. Ją sudaro trijų dalių želdynas ir kalvelė. Čia galima susipažinti su geometrinėmis figūromis, apskaičiuotį perimetrą, plotą ar statinį.
Vos įžengus į erdvę jus pasitiks mėtos, čiobrelio ar česnako kvapas. Tai prieskoninių, vaistinių žolelių oazė trikampyje. Kvadrate įkurdinome etnografinį gėlyną. Pavasarį vabzdžius vilios bijūnas, vasarą – sinavadai, jurginai puoš gėlyną iki pačių didžiųjų šalnų, o rūta džiugins akis ištisus metus. Stačiakampyje įsikūrė natūralistinis želdynas. Šie želdynai ne tik labiau mus priartina prie gamtos, bet ir tausoja aplinką. Tarp figūrų į saulę kiekvienais metais pasistiebia geltonasis tulpmedis, kurį 2017 m. rudenį pasodino pradinukai, rudenėlio šventės „Medžių karalystėje“ dalyviai. Simbolinę kalvelę puošia kiečių gentis: pelynas, paprastasis kietis bei lietuvių liaudies dainose apdainuotas diemedis.
Edukacinė erdvė „Po liepa“ – tai mankšta protui, grožis akiai, treniruotė kvapų ir skonio receptoriams, poreikis gyventi sveikiau bei meilė gamtai.
Natūralistinis želdynas
Natūralistinio želdinimo stilistika susiformavo Vokietijoje (jos kūrėjas ir pradininkas ‒ vokiečių botanikas, selekcininkas, filosofas ir rašytojas Karlas Foersteris (1874‒1970)) ir tik vėliau paplito kituose Europos regionuose. Šis kraštovaizdžio stilius atsirado neatsitiktinai. Žmonės pasiilgo natūralios gamtos. Tokie pokyčiai vyksta ne tik didžiuosiuose Europos miestuose, ne tik Vilniuje ir Kaune – maži miesteliai taip pat neatsilieka nuo tendencijų.
Natūralistinis želdynas draugiškas aplinkai. Nereikia gerinti dirvožemio, gausiai tręšti, nes augalai parenkami pagal tai, kokia yra žemė. Populiarėja ilgaamžio, natūralaus, tvaraus želdyno tendencija, kai augalai suteikia prieglobstį paukščiams, bitėms bei kitiems naudingiems vabzdžiams. Antžeminė augalų dalis paliekama iki pavasario: nesunaikinama, nenupjaunama, kad lengviau peržiemotų vabzdžiai, lankytųsi paukščiai. Pavasarį želdynai sutvarkomi, apmulčiuojami (dažniausiai susmulkinus išlikusias augalų dalis).
Pokyčius skatina ir ekonominės priežastys: natūralistinio tipo želdynai ne tik pakviečia daugiau gamtos į miestus, bet jie ir kainuoja mažiau. Nors daugiamečio augalo sodinukas yra brangesnis nei vienmečio daigas, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje atsiperka kelis kartus – jų nereikia keisti kelis kartus per sezoną. Dar geriau yra tai, kad daugiamečiai augalai dauginasi, tad galima gauti sodinamosios medžiagos naujiems želdynams įrengti.
Natūralistinis gėlynas kuriamas kaip ištisa ekosistema, kur augalai persipina vieni su kitais, nes atlieka skirtingas funkcijas.
Norite įsirengti natūralistinį želdyną? Atsakymus rasite čia.
