2

Aktyvūs muzikos klausymo metodai


  Šiuolaikiniam muzikos mokytojui tenka svarbus vaidmuo: aktualu ne tik pateikti žinias, bet ir gebėti kuo įdomiau organizuoti muzikinį lavinimą, tobulinti savo, kaip mokytojo kompetencijas, padėti mokiniui mokytis.

  Viena iš muzikos pamokos veiklos sričių – muzikos klausymasis. Tai reikšmingas muzikinės patirties etapas: taisyklingai ir kūrybiškai klausantis muzikos lavėja protas, lengviau suvokiama kūrinio struktūra, jaučiamas ritmas bei melodija. Kad ši veikla mokiniams būtų įdomi ir nepabostų, galima ne tik būti pasyviais klausytojais, bet ir tapti kūrėjais. Tikslingas judesių, kūno perkusijos panaudojimas – viena esminių šiuolaikinio muzikinio ugdymo tendencijų. Judesio raiška, atspindinti skambančios muzikos savybes, itin veiksminga vaikų muzikalumo ugdymo priemonė. Improvizuoti judesiai padeda patirti muzikinės kalbos savybes (tempą, ritmo pobūdį, melodijos kryptį) ir jas perteikti neverbaliniu būdu.

  Su 1 klasės mokinukais klausydami A. Vivaldžio kūrinio „Žiema“ iš koncertų ciklo „Metų laikai“ pabandėme muzikuoti pasitelkdami ne tik savo kūno judesius, bet ir sąsiuvinio lapus. Toks muzikos klausymosi būdas vaikams pasirodė daug įdomesnis, patrauklesnis.

                                                                                      Muzikos mokytoja Neringa Valvonienė