Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras (LMNŠC) dešimtus metus iš eilės inicijuoja visuotinę atvirų durų dieną tėvų darbovietėse „Šok į tėvų klumpes 2024“ ir kviečia šalies bendrojo ugdymo mokyklas prisijungti prie šios nacionalinės profesinio veiklinimo iniciatyvos. Iniciatyvos tikslas yra suteikti 1-12 klasių mokiniams profesinio veiklinimo paslaugas, ugdyti mokinių karjeros kompetencijas, įtraukiant į šį procesą mokinių tėvus/globėjus, supažindinant su artimųjų profesijomis ir fizinėmis darbo vietomis.
2 klasės mokiniai gegužės 24 dieną lankėsi klasės draugės Liepos senelių Kęstučio ir Nijolės Žeimių ūkyje. Šeimininkai svetingai pasitiko ūkio kieme ir antrokėliams papasakojo apie ūkio atsiradimą, sunkų, bet mielą širdžiai darbą ir kad neįsivaizduoja gyvenimo be jo.
Pažintis su ūkiu prasidėjo nuo pažinties su poni veislės kumelaite Kristina ir jos kumeliuku Kučio. Vaikai paglostė, pamaitino gyvuliukus ir, žinoma, visi turėjo galimybę pajodinėti. Jie suprato, kad kumelaitė Kristina – labai atsakinga mama.
Kita ūkio stotelė – Lietuvos sunkiųjų arklių kaimenė, šeimininko Kęstučio pasididžiavimas ir aistra. Jis, nuo 16 metų įsimylėjęs arklius, negali įsivaizduoti ūkio be jų. Lietuvos sunkiųjų arklių paskirtį tarsi nurodo pats pavadinimas: tai stambūs, stiprūs, ištvermingi, didelį darbo krūvį galintys pakelti gyvūnai. Jie ramaus būdo, šalto charakterio, nestrakaliojantys. Tai – darbiniai arkliai, be kurių Lietuvos kaimo gyventojai negalėjo išsiversti. Juk dar taip neseniai šie arkliai nudirbdavo visus žemės ūkio darbus. O dabar juos pakeitė technika, bet juos svarbu išsaugoti, nes tai nacionalinė arklių veislė. Vaikai stebėjosi, kad ryte gimęs kumeliukas apie pietus jau guviai lakstė paskui mamą.
Kita ūkio stotelė – Žemaitukų kaimenė. Tai viena seniausių naminių arklių veislių Europoje, žinoma jau nuo VI–VII amžiaus, išvesta Lietuvos teritorijoje. Žemaitukai pasižymi ištvermingumu, nereiklumu, didelė jėga.
Toliau – karvių banda. Vaikai stebėjosi, kad šeimininkei Nijolei pakvietus karvutes vardais, jos atsisuka. Vaikai suprato, kaip atkeliauja pienas ant kiekvienos šeimos stalo.
Dar viena ūkio stotelė – tai įvairių aksesuarų, skirtų arkliams, patalpa-muziejus. Tai įvairūs apynasriai, žąslai, balnai, pakinktai, pavadėliai, kamanos, varpeliai ir t.t. Apžiūrėjus aksesuarų patalpą, šeimininkai dar parodė roges, karietą, vežimą.
Dvi valandos ūkyje prabėgo lyg viena minutė. Vaikai sužinojo daug naujų įdomių dalykų apie arklius ir karvutes, susipažino ne tik su arklių veislėmis, bet ir su arklių bei karvių plauko spalvomis. Aiškinosi, ką gyvūnai mėgsta, ko jie bijo, kaip žiemoja. Bendraudami su gyvūnais vaikai juos glostė, maitino duonute, obuoliais, morkomis.
Kęstučio ir Nijolės Žeimių ūkyje vaikai patyrė daug džiaugsmo, sužinojo, koks sunkus, bet įdomus, meilės ir atsidavimo reikalaujantis ūkininko darbas. Visos išvykos metu ūkininkų anūkė, antrokų klasės draugė Liepa padėjo seneliams. Mergaitė puikiai orientavosi ūkyje, pasakojo istorijas, žinojo, kurios karvutės ar arkliuko reikia pasisaugoti, o kurie gyvūnai draugiški.
Ačiū Kęstučiui ir Nijolei už galimybę susipažinti su ūkiu, nuoširdų pasakojimą, malonų bendravimą.
2 klasės mokytoja Rita Peckuvienė
