Diena po dienos, pamoka, kita… Zoom, Teams… Mėnuo, antras, trečias… Baigėsi pirmasis pusmetis, o mes vis dar kitapus ekranų… Tačiau būdami toli vieni nuo kitų neužmiršome mokyklos ir su ja susijusių mums svarbių žmonių, žaidimų, pokalbių, tiesiog laiko mokykloje. Priešingai – labai pasiilgome mokyklos!
Rugilė, 7 kl.: „Niekada negalvojau, kad pasiilgsiu mokyklos. Viskas tarsi apsivertė aukštyn kojom: ėjimas į mokyklą buvo tarsi prievarta, o virto didžiuliu troškimu. Kartais jos nekęsdavau – dabar ilgiuosi. Pasiilgau visko: nuo klasės draugų, mokyklos aplinkos, suolų, riksmų per pertraukas, mokytojų emocijų iki nesusipratimų su draugais. Aš pasiilgau net kelio į mokyklą, kuriuo kiekvieną rytą eidavau į pamokas, ir grįždavau namo. Aš pasiilgau bendravimo su žmonėmis, mokyklos renginių ir lengvo chaoso… Aš pasiilgau visko – mokyklai nei kiek neprilygsta kompiuteris, kuriame, galima sakyti, dabar ji gyvena. Aš labai tikiuosi artimiausiu laiku ten sugrįžti.“
Augustė, 7 kl.: „Noriu grįžti į mokyklą, nes pasiilgau į pamokas kviečiančio skambučio, bendraklasių, draugų…“
Gintarė, 7 kl.: „Aš labai noriu vėl anksti keltis, ruoštis ir eiti į mokyklą, nes labai nusibodo būti namuose. Pasiilgau ir mokytojų, ir mokyklos erdvių, ir pažįstamų žmonių…“
Daria, 7 kl.: „Aš nebenoriu ilgiau būti namuose, noriu į mokyklą. Visiškai praradau norą mokytis – tingiu ruošti namų darbus, skaityti, sužinoti ką nors naujo. Visą dieną praleidžiu su planšete rankose, bet iš to jokios naudos. Jaučiuosi liūdna ir pavargusi.“
„Penktadienį smagiai švietė saulė, tad po pamokų pakilusi nuo kompiuterio nutariau pasivaikščioti. Išėjusi nejučia pasukau snieguotu pasiilgtu keliu mokyklos link. Ją pamačiau iš tolo. Stadiono ir krepšinio aikštelės per sniegą net nesimatė… Labai pasiilgau mokyklos – tai vieta, kur galima išlieti savo mintis, pasikalbėti apie sunkumus su mokytojais, taip pat daug lengviau mokytis išklausius draugų minčių, siekti pažangos, kai visi sąžiningiau dirba. Mokytojams lengviau stebėti, kas iš tikrųjų mokosi, o kas tik apsimeta. Be proto trūksta bendravimo, gyvų pamokų… Dar labai pasiilgau sporto varžybų, kai atvažiuodavo kitų mokyklų komandos – tuo metu visa klasė būdavome labai vieningi… Užklupo prisiminimai, o aš vis artėjau prie mokyklos, bet pasigedau triukšmo, vaikų, žaidžiančių sniego karą, išmindžiotų takų, kviečiančio į pamokas skambučio. O liūdnuose languose dėmesį atkreipė užrašas „Pasiilgome, laukiame grįžtant!“ Jis be galo nudžiugino ir įkvėpė vilties, kad galbūt greitai visi susitiksime. Dabar supratau, kodėl mokykla yra antrieji namai – be jų labai sunku.“ – Emilija, 7 kl.
Gimnazijos direktorius Valdas: „Ačiū VISIEMS, kurie esate kantrūs, supratingi, nuoširdūs net ir šiuo neįprastu laikotarpiu, kai negirdime vieni kitų klegesio, o mūsų šypsenas slepia kaukės. Ačiū, kad sugebate geranoriškai bendrauti, bendradarbiauti ir siekti pažangos. Būkime komanda, kuriai nebaisūs jokie iššūkiai, rūpinkimės vienas kitu sutvirtindami geru žodžiu, nuotoliniu žvilgsniu, emocija. Netrukus susitiksime, netrukus apsikabinsime…“
Mes grįšime…
Mes Jūsų pasiilgome ir laukiame…
Čia gera…, nes „Gera būti kartu!“
Sėkmingo starto antrame pusmetyje!
