Ilgus metus mokyklos veiklos sėkmingumas buvo suprantamas kaip užsibrėžtų tikslų pasiekimas, vėliau – akcentuojama ir mokykloje vykstančių edukacinių bei vadybinių procesų kokybė, pradėta dėmesį kreipti ir į mokinių mokymosi pažangą. Kad visose šiose srityse būtų pasiekti optimalūs rezultatai, akivaizdu, turi būti sukuriamos saugios ir jaukios darbo bei mokymosi aplinkos, palankus mikroklimatas. Tikėdami savo veiklos kryptingumu, lapkričio 9 dieną vykome į baigiamąjį 2016 m. Geriausiai tvarkomų mokyklų edukacinių erdvių apžiūros-konkurso, kurį rengė Švietimo ir mokslo ministerija bei Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras, renginį – tarptautinę konferenciją „Edukacinės erdvės ir ugdymo procesas“ Vilniuje, Vilniaus universiteto Botanikos sode. Čia vyko ir šio konkurso nugalėtojų apdovanojimai, aptartos veiklos. Butrimonių gimnazijai iškilmingai įteikti Švietimo ir mokslo ministrės, Sveikatos apsaugos viceministro padėkos raštai ir jau trečią kartą – konkurso nugalėtojų atminimo lentelė.
Kas dvejus metus rengiamą konkursą kasmet papildo mokymai, seminarai, edukacinių erdvių kūrėjų išvykos į užsienį. Šios apžiūros-konkurso siekis – aktyvinti tikslingą, darnų ir estetišką mokyklų edukacinių erdvių kūrimą ir kūrybišką jų naudojimą ugdymo procesui organizuoti, įtraukiant į praktinę veiklą visą mokyklos bendruomenę, skatinti mokyklų bendruomenių kūrybiškumą ir savarankiškumą kuriant mokyklos vidaus ir lauko edukacines erdves, formuojant mokyklos aplinkos savitumą ugdyti vaikų ir jaunimo aplinkosaugos ir bendrąsias vertybes, skleisti gerąją patirtį.
Saugios, jaukios, edukacinės aplinkos kūrimas buvo ir yra vienas svarbiausių Butrimonių gimnazijos veiklos prioritetų, todėl noras palyginti save su kitomis respublikos ugdymo įstaigomis atsirado dar 2012 metais. Tąsyk lydėjo sėkmė – patekome tarp geriausiųjų Lietuvoje. Laimėjimas įkvėpė, judėjome pirmyn, planavome, svajojome, plušome ir 2014 metais pasipuošėme antrąja šio konkurso laureatų lentele. Ar dalyvausime kitame konkurse, vyksiančiame po dvejų metų, neabejojome, daug idėjų ir įkvėpimo suteikė tais metais organizuoti mokymai Vokietijoje, Berlyno ir Potsdamo regionuose, bendravimas su kitais šio konkurso laimėtojais ir jų patirtys.
Belaukiant 2016-ųjų konkurso gimnazijoje buvo rekonstruotas stadionas, įrengti lauko treniruokliai, visas savo funkcijas pradėjo vykdyti rūsio patalpos, pritaikytos aktyvioms sportinėms veikloms, įkurtas sveikatingumo takas, mokomasis vaistažolių daržas, aromaterapijos kabinetas, atsinaujino mokomieji kabinetai, sužydo „Tulpių upė“, „Krokų pieva“, aplinką praturtino skulptūros, įkurta Vairavimo klasė, atlikta kitų darbų, padedančių pritaikyti esamas erdves edukacinėms reikmėms.
Birželio mėnesį respublikinė komisija, sudaryta iš kraštovaizdžio architektų, aplinkosaugos specialistų, Švietimo ir mokslo ministerijos atstovų apžiūrėjo ir įvertino savivaldybių vertinimo komisijų išrinktas ir konkursui pateiktas geriausiai tvarkomas ugdymo įstaigų edukacines erdves. Džiugu, kad tarp jų vėl pateko Alytaus r. Butrimonių gimnazija, kuri, kaip ir Kėdainių r. Krakių M. Katkaus gimnazija, vienintelės tris kartus iš eilės nugalėjo šiame konkurse.
Geriausiai savo erdves kuriančioms ir tvarkančioms įstaigoms Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras rugsėjo pabaigoje organizavo mokymus „Lietuvos ugdymo įstaigų edukacinių erdvių kokybės gerinimo prielaidos, remiantis Austrijos visuomenės švietimo institucijų ir viešųjų erdvių patirtimi“. Keliaujant per Lenkiją, Čekiją buvo apibendrinti konkurso rezultatai, pristatytos savosios mokyklos, diskutuota dėl vertinimo kriterijų tobulinimo, aptartos mokyklų atotrūkio nuo kitų viešųjų erdvių problemos Lietuvoje, dalintasi patirtimi.
Svarbiausioji išvykos dalis – galimybė patiems patirti, pamatyti ir išgyventi nepakartojamus įspūdžius. Vienos Hirštėteno gėlių sodai įvairių Lietuvos ugdymo įstaigų atstovus stebino augalų gausa ir džiugino įvairove bei derme. Kamptalio soduose ir UNESCO saugomame Vachau slėnio regione buvo galima išvysti, kokios yra mažų gyvenviečių želdinimo ir tvarkymo tradicijos, bendruomenių požiūris į vientisas erdves tarp visuomeninių ir individualių valdų. Nepaprastai įspūdingi teminiai sodai, skirti žymiems poetams, dailininkams, rašytojams, įvairių tautų kultūroms. Vaikščiojant po juos iš naujo galima pažinti iškilias asmenybes, suvokti jų kūrybą, įvairių žanrų savitumą. Klintinių Alpių nacionaliniame parke atkreiptas dėmesys į alpinariumus – kaip taisyklingai juos formuoti ir prižiūrėti. Skirta nemažai laiko susipažinti su alpine flora, augalų augimo sąlygomis kalnuose bei jų pritaikymo galimybėmis Lietuvos alpinariumuose, vandens tėkmių pritaikymu edukacinėse erdvėse. Apžiūrėti vijokliniai augalai, aptartos jų panaudojimo galimybės želdynuose, pristatytos vynmedžių veislės, tinkamos auginti Lietuvoje. Visuose soduose ir parkuose populiarūs sveikatinimo takai, aromaterapijos ir vaistažolių kampeliai. Dauguma sodų ir parkų sukomponuoti taip, kad kiekvienu metų laiku išryškėtų vienų ar kitų augalų grupių vertingiausios savybės. Rudenį Austrijoje parkų, parduotuvių, viešųjų erdvių plotai puošiami natūraliomis kompozicijomis, ypač populiarūs moliūgai.
Mokymų dalyviai ne tik apžiūrėjo parkus, sodus, edukacines erdves, bet ir atliko užduotis, diskutavo, dalijosi savo įžvalgomis, įvardijo problemas kuriant edukacines erdves Lietuvos švietimo įstaigose. Akcentuota, kad dažnai mokykloms trūksta visuminio požiūrio kuriant edukacines erdves, dažnai mokyklos didžiuojasi sutvarkytais pastatais, modernia įranga ir puikiai įrengtomis klasėmis, sporto salėmis, aikštynais, o lauke žaliuoja vien tik įprasta, tegul ir gerai prižiūrima veja. Pasak Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro gamtinio ir ekologinio ugdymo skyriaus vedėjo Almanto Kulbio, numindžiota veja nėra apsileidimo požymis, greičiau tai ženklas, kad mokiniai juda, vaikšto į šalia esančias kitas erdves, o ant idealiai nupjautos tvarkingos pievelės išdėlioti suolai ir kėdės gali pasirodyti kaip eksponatai. Kita problema, kai mokyklos aplinka prilyginama sodybai ar eiliniam visuomeniniam pastatui. Ištisinės vejos, šen bei ten pamėtyti rieduliai, aplink spygliuočius, kurių pavadinimų sodintojai dažnai net nežino, užberta prekybos centruose įsigyta skalda, spalvingo pušų žievės mulčio barstymas, tikintis atkartoti sodo ir daržo žurnaluose matytas nuotraukas, beveidės medžio skulptūros, pastatytos nežinia kokiu tikslu, nekuria estetinio vaizdo, juo labiau – tai dar nėra edukacinės erdvės.
Šių metų mokymo ciklas baigėsi, laukia daugybė namų darbų. Įgytą patirtį pritaikius tobulinant naujas edukacines erdves, galima tikėtis naujų įvertinimų. Gimnazijos prieigose kabinant trečiąjį laimėjimą žyminčią lentelę, norisi palinkėti visoms mokyklų bendruomenėms: tegul Jus ir mokyklose, ir namuose supa graži aplinka, gražūs, geri žmonės, galvose lai sklando gražios mintys, gimsta puikios idėjos.
Valdas Valvonis Butrimonių gimnazijos direktorius
