Minėdami Dzūkijos metus, kovo 27 d. I g klasės mokiniai dalyvavo integruotoje lietuvių kalbos ir literatūros-muzikos pamokoje „Dzūkų dainos – jausmingumo, nuoširdumo išraiška“, kurią vedė mokytojos Irena Šimanskienė ir Neringa Valvonienė.
Prisiminus, kodėl šie metai skirti Dzūkijos (Dainavos) kraštui, su mokiniais buvo aptarti pamokos uždaviniai: išsiaiškinti būdingiausias dzūkų patarmės ypatybes, susipažinti su Dzūkijos krašto vestuvinių dainų grupėmis, atpažinti ir įvardinti dainos „Pasvarcyk, antela“ temą, nuotaiką, tarmines ypatybes bei kalbinės raiškos priemones.
Gimnazistai sužinojo, kad krašte, kuriame gyvename ir mokomės, nėra dzūkuojama taip stipriai, kaip Lazdijų ar Varėnos krašte. Nauja jiems buvo ir tai, kad mes priklausome priedzūkiui. Išklausę lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos aiškinimą, patys galėjo pasakyti, kokius žodžius iš šiandien savo vartojamos kalbos galime laikyti tarmiškais. Buvo atkreiptas dėmesys, kokių klaidų dažnai daro žmonės, norėdami išmokti kalbėti dzūkiškai: dzūkuoja ne tik vietoje bendrinės lietuvių kalbos č, dž ir t(v), d(v) prieš i, y, į, ie tardami afrikatas c, dz, bet visur, kur tik atranda č, dž ir t, d. Tai išgirdus labai nesunku atskirti, kuris tikras dzūkas, o kuris ne…
Muzikos mokytoja paaiškino, kodėl Dzūkijoje dainų daugiausia, nusakė pagrindines jų temas, bruožus. Daugiausia dėmesio buvo skirta vestuvinėms dainoms, nes jos pačios lyriškiausios. Išklausę dzūkų dainą „Pasvarcyk, antela“ mokiniai atliko testą – įvardino temą, garsų sąskambius nulemiančią nuotaiką, meninės raiškos priemones, simbolius, surado tarminių žodžių pavyzdžių.
Pamokos pabaigoje visi drauge pasimokėme ir padainavome kitą dzūkų dainą „Aš užėjau ant kalno“, kurią mokiniai lengvai atpažino – priskyrė vestuvių dainų grupei. Smagu buvo patiems dainuoti dzūkiškai ir pasidžiaugti – esame paties dainingiausio Lietuvoje – Dainavos krašto atstovai.
