Gimnazijos sodas

Gimnazijos sode pasodinti vaismedžiai: obelaitės, kriaušės, slyvos, kurios auga, bręsta ir džiugina savo žaluma, žiedais ir, žinoma, vaisiais. Šiemet gimnazijos sodas atjaunėjo – pasipildė Punios sodininkės Astos Šarkelienės dovanotais sodinukais. Plečiame vaismedžių įvairovę. Pasodinome vyšnią, trešnę ir abrikosą.

Trešnė „Tamara“ (lot. Prunus avium)

Tai trešnė, galinti pasigirti karališkais vaisiais – tiek dydžiu, tiek skoniu. Sunokę vaisiai gali sverti iki 12-14 gramų. Minkštimas standus, kremzlinis, saldus, aromatingas. Odelė tamsiai raudona, blizgi. Dėl itin gerų skonio savybių šios veislės derlių rekomenduojama vartoti šviežią, vietoje deserto ar užkandžių.

„Tamara“ vėlyva. Derlius subręsta tik liepos antrojoje pusėje. Atspari šalčiams ir ligoms.. Tinka juodžemis, humusingas dirvožemis, sunkiai auga priemolyje.

Vyšnia „Žagarvyšnė“ (lot. Prunus cerasus)

Populiariausia ir plačiausiai žinoma ankstyva ir savidulkė lietuviška veislė, kilusi iš Joniškio rajono. Jos vaisiai vidutinio dydžio, raudoni, o prinokę – beveik juodi. Saldžiarūgštis, labai sultingas ir aromatingas minkštimas. Gana atspari šalčiams, bet vidutiniškai atspari ligoms.

Jai tinka nerūgšti, vidutinio drėgnumo, gerai pralaidi vandeniui dirva.

Abrikosas „Prunus armeniaca“ (Severniy triumph)

Atspari ligoms veislė, gauta kryžminant senovinę ukrainietišką veislę „Raudonskruostis“ ir užbaikalės „Šiaurės ankstyvąjį“ sėjinuką. Iš pirmojo paveldėjo skonį ir vaisių stambumą, o iš antrojo – atsparumą šalčiui. Medis savidulkis, augus, plačiu vainiku, šakotumas vidutinis. Skeletinės šakos storos, auga 45 laipsnių ir didesniu kampu. Lapai stambūs, smailais galiukais.

Vaisiai apvaliai ovalios formos, vidutinis svoris 55 g. Odelė pūkuota, vidutinio storio, rūgštoka. Prinokusių vaisių spalva geltonai oranžinė. Minkštimas oranžinis, sultingas, švelnus, tirpstantis, malonaus saldaus skonio. Maksimalus derlingumas – 64 kilogramai nuo medžio. Medienos atsparumas šalčiui aukštas, žiedinių pumpurų – vidutinis.