Gimnazijos sode pasodinti vaismedžiai: obelaitės, kriaušės, slyvos, kurios auga, bręsta ir džiugina savo žaluma, žiedais ir, žinoma, vaisiais. Šiemet gimnazijos sodas atjaunėjo – pasipildė Punios sodininkės Astos Šarkelienės dovanotais sodinukais. Plečiame vaismedžių įvairovę. Pasodinome vyšnią, trešnę ir abrikosą.
Trešnė „Tamara“ (lot. Prunus avium)
Tai trešnė, galinti pasigirti karališkais vaisiais – tiek dydžiu, tiek skoniu. Sunokę vaisiai gali sverti iki 12-14 gramų. Minkštimas standus, kremzlinis, saldus, aromatingas. Odelė tamsiai raudona, blizgi. Dėl itin gerų skonio savybių šios veislės derlių rekomenduojama vartoti šviežią, vietoje deserto ar užkandžių.
„Tamara“ vėlyva. Derlius subręsta tik liepos antrojoje pusėje. Atspari šalčiams ir ligoms.. Tinka juodžemis, humusingas dirvožemis, sunkiai auga priemolyje.
Vyšnia „Žagarvyšnė“ (lot. Prunus cerasus)
Populiariausia ir plačiausiai žinoma ankstyva ir savidulkė lietuviška veislė, kilusi iš Joniškio rajono. Jos vaisiai vidutinio dydžio, raudoni, o prinokę – beveik juodi. Saldžiarūgštis, labai sultingas ir aromatingas minkštimas. Gana atspari šalčiams, bet vidutiniškai atspari ligoms.
Jai tinka nerūgšti, vidutinio drėgnumo, gerai pralaidi vandeniui dirva.
Abrikosas „Prunus armeniaca“ (Severniy triumph)
Atspari ligoms veislė, gauta kryžminant senovinę ukrainietišką veislę „Raudonskruostis“ ir užbaikalės „Šiaurės ankstyvąjį“ sėjinuką. Iš pirmojo paveldėjo skonį ir vaisių stambumą, o iš antrojo – atsparumą šalčiui. Medis savidulkis, augus, plačiu vainiku, šakotumas vidutinis. Skeletinės šakos storos, auga 45 laipsnių ir didesniu kampu. Lapai stambūs, smailais galiukais.
Vaisiai apvaliai ovalios formos, vidutinis svoris 55 g. Odelė pūkuota, vidutinio storio, rūgštoka. Prinokusių vaisių spalva geltonai oranžinė. Minkštimas oranžinis, sultingas, švelnus, tirpstantis, malonaus saldaus skonio. Maksimalus derlingumas – 64 kilogramai nuo medžio. Medienos atsparumas šalčiui aukštas, žiedinių pumpurų – vidutinis.
Obelis Šampion (lot. Malus domestica Šampion)
Obelis Šampion – rudeninė obelų veislė, kilusi iš Čekijos. Geriau auga apšviestose, saulėtose vietose. Mėgsta šiek tiek drėgną, derlingą vandeniui pralaidų priemolio dirvožemį.
Vaisiai vidutinio dydžio ir dideli, apvalūs, kūgiški. Odelė žalsva arba gelsva, padengta rausvais dryželiais. Minkštimas žalsvas, sultingas, traškus, puikaus subalansuoto saldžiarūgščio skonio, šiek tiek primenantis kriaušes.
Vaismedis pradeda derėti anksti – antrais, trečiais metais po pasodinimo. Užauga iki 2-2,5 m. aukščio. Auga gana lėtai, vainikas kūgio formos.
Obelis Auksis (lot. Malus domestica Auksis)
Obelis Auksis – rudeninė obelų veislė, kilusi iš Lietuvos. Vaismedžiai gana ištvermingi žiemą, vėžiui ir rauplėms vidutiniškai atsparūs.
Vaisiai vidutiniai arba didesni už vidutinius, plokšti, apvalūs. Odelė šviesiai geltonos spalvos, prinokus pasidengia skaisčiai raudona spalva. Minkštimas gelsvas, švelnios konsistencijos, sultingas, saldžiarūgštis, aromatingas. Vaisiai skinami rugsėjo viduryje, nuskinti išsilaiko iki sausio mėnesio. Tinka šviežiam vartojimui, kompotams, uogienėms, džiovinti.
Vaismedis dažniausiai pradeda derėti trečiais metais. Užauga iki 2-2,5 m. aukščio. Obelys geriau auga apšviestose, saulėtose vietose. Mėgsta šiek tiek drėgną, derlingą vandeniui pralaidų priemolio dirvožemį.
Konferencinė Kriaušė (lot. Pyrus communis)
Kriaušė Konferencinė – rudeninė kriaušių veislė, kilusi iš Anglijos. Vaisiaividutinio dydžio, simetriški, pailgi, kūgiški, odelė lygi, žalia, subrendus gelsvai žalia. Minkštimas labai saldus, sultingas, puikaus aromato.
Vaismedis auga vidutiniškai greitai, formuoja kūginį vainiką. Paprastai nesiekia net 3 m aukščio. Pradeda derėti trečiais ketvirtais augimo metais. Labai derlinga veislė, visada dera reguliariai ir labai gausiai. Veislė atspari šalčiui, vidutiniškai atspari rauplėms, labai atspari rūdims.
Sodinama saulėtoje vietoje, vandeniui pralaidžioje derlingoje priemolio dirvoje. Nepakenčia drėgnų ir užmirkusių vietų.
Obelis Ligol (lot. Malus domestica Ligol)
Kryžmadulkė žieminė obelų veislė, sukurta Lenkijoje. Vaismedžiai vidutiniškai augūs, vainikas kūgio formos, vidutinio tankumo. Derėti pradeda anksti.
Vaisiai kieti, stambūs arba labai stambūs, apvaliai kūgiški, truputį briaunoti, odelė tvirta, žalia, įsaulyje su išsiliejusiu raudoniu. Minkštimas kreminio atspalvio, tvirtas, sultingas, aromatingas, saldžiarūgštis, skanus.
Veislė dera labai gausiai, linkusi pramečiuoti. Neatspari rauplėms, vidutiniškai atspari žievės ligoms, beveik neserga miltlige.
Kriaušė Mramornaja (lot. Pyrus communis)
Rudeninė kryžmadulkė, ištverminga žiemą kriaušių veislė, sukurta Rusijoje. Vaisiai skinami rugsėjo antroje pusėje.
Vaisiai gražūs, žalsvai geltoni, įsaulyje – su oranžinio atspalvio dėmelėmis ir išsiliejančiu raudoniu, apvalios kriaušės ar trumpo kūgio formos, stambesni už vidutinius arba stambūs (170-220 g). Odelė storoka, minkštimas gelsvai baltas, smulkiai grūdėtas, tirpstantis, labai sultingas, saldus, aromatingas, puikaus skonio.
Vaismedžiai vidutinio augumo, vainikai platūs piramidiški, retoki. Derėti pradeda 4-5-ais metais. Veislė derlinga, dera kasmet. Pakankamai atspari rauplėms, atspari vaisių rudajam puviniui. Augimo vietai nereikli.
