Lietuvoje jau tradicija tapo kasmet rengiamos Lietuvių kalbos dienos (šiemet jubiliejinės – 10-osios), kurių tikslas – skatinti domėjimąsi ir pasididžiavimą lietuvių kalba, stiprinti norą jos mokytis, burti draugėn tautiečius. Tai daugybė vasario 16 – kovo 11 d. organizuojamų renginių, skirtų lietuvių kalbos sklaidai šalyje ir užsienyje, kalbos prestižui didinti. Šiemet didžiąja Lietuvių kalbos dienų sostine yra paskelbti Šiauliai, o mažąja – Vašingtonas. Butrimonių gimnazijos bendruomenė taip pat dalyvavo įvairiose šioms dienoms skirtose veiklose.
Kaip ir kasmet, aktyvūs buvo pradinukai. 1-4 kl. mokiniai rašė diktantą, dailyraštį, skaitė ir iliustravo A. Liobytės kūrinius (daugiausia ,,Kupriuką muzikantą“). Geriausiai sekėsi 1kl. mok. Jokūbui Karašiejui, Erdvilei Žemaitytei, Urtei Teresevičiūtei, 2 kl. mok. Irmai Ulevičiūtei, Emai Perminaitei, Aidui Čečkui, Vainiui Dudzinskui, Matui Margeliui, 3 kl. mok. Lėjai Senūtaitei, Matui Plauskai, Klaudijai Stoškutei, Kajui Žilinskui, 4 kl. mok. Paulai Anušauskaitei, Justei Dobravolskaitei, Gabrielei Varanauskaitei, Olivijai Lukošiūnaitei. Visų pamokų metu mokytojos ir mokiniai daugiau dėmesio skyrė taisyklingam žodžių vartojimui, kirčiavimui, kalbos raiškai. Kalbėta apie gimtosios kalbos išskirtinumą, grožį, jos išsaugojimo svarbą.
Septintokai (mokytoja Irena Šimanskienė) sprendė nuotaikingą kalbos kultūros testą programėlėje „Kahoot!“, bandė kuo taisyklingiau parašyti diktantą apie lietuvių abėcėlę. Geriausiai žaisti sekėsi Vytautei Valaitytei, o diktantą be klaidų parašė Viktorija Ramančiuckaitė. I g ir II g klasių mokiniai sprendė testą apie lietuvių kalbą ir jos istoriją, dalyvavo diskusijoje apie lietuvių kalbos likimą istorijos sūkuriuose. Gimnazistai taip pat aptarė spektaklio „Mindaugas“ ištraukas, svarstė apie lietuviškumo, tautinės tapatybės ir istorinio paveldo temas. Tai paskatino diskusijas apie tai, kaip lietuvių istorija ir kultūra vaizduojama mene bei kokią reikšmę tai turi šiandieniniam jaunimui. III g klasės gimnazistai taip pat sprendė testą apie lietuvių kalbą ir jos istoriją, nagrinėdami A. Mickevičiaus tekstus pastebėjo, kad nors šio poeto kūryboje lietuvių kalba nebuvo tiesiogiai vartojama, tačiau jis labai vertino ir gerbė lietuvių kalbą kaip vieną iš svarbių tautinės tapatybės elementų. Tai buvo laikoma tam tikru kompromisu, nes tuo metu lenkų kalba dominavo literatūriniame gyvenime, o lietuvių kalba buvo dažnai nuvertinta.
Šiais metais minimos Lietuvos vaikų rašytojos, dramaturgės, vertėjos, aktorės 110-osios gimimo metinės, todėl penktokai ir šeštokai (mokytojos Dana Gecevičienė ir Renata Balčiūnienė) rašė dailyraštį – ištrauką iš pasakos ,,Ežerinis“. Dailiausiai parašė 5 kl. mok. Kotryna Lekavičiūtė ir 6 kl. mok. Augustė Dobravolskaitė. Atliekant testus apie lietuvių kalbą geriausiai sekėsi 5 kl. mok. Emilijai Vaitulevičiūtei bei 6 kl. mok. Rasuolei Patinskaitei ir Austėjai Šalkauskaitei.. Aštuntokai lietuvių kalbos pamokose atliko daug kalbos kultūros užduočių, o baigiamąjį testą geriausiai parašė Kamilė Klimaitė. Abiturientai, minėdami poeto Just. Marcinkevičiaus 95-ąsias gimimo metines, skaitė ir analizavo eilėraščius, dramą ,,Mažvydas“, diskutavo, kaip per kalbą reiškiasi žmogus, nes „kalba turi daug rankų – priglausti, atleisti, paguosti, apglėbti, sutaikinti, sujungti“.
Informacinių technologijų pamokose (mokytoja Jonė Poliakienė) 5 klasės mokiniai dirbo su programa https://wordart.com/: rašė Lietuvą apibūdinančius žodžius ir jais dekoravo paveiksliuką. II g klasės mokiniai tekstų redaktoriuje kūrė lenteles, į jas rašė savo vartojamas svetimybes, tuomet juos keitė į teisingus lietuviškus žodžius. Gimnazistai ypač aktualizavo žodžius-svetimybes informatikoje. Kitoje lentelėje – atvirkščiai – lietuviškiems žodžiams mokiniai ieškojo svetimybių atitikmenų.
5-8 klasių ir I-II g klasių mokiniai dalyvavo Lietuvos istorinių, Lietuvą garsinančių asmenybių įkvėptose dailės pamokose (mokytoja Neringa Jančauskaitė). Kūrybiniuose darbuose jaunieji piešėjai derino pamėgtus motyvus ir formas, dekoratyvius ritminius, geometrinius ir spalvinius elementus.
Jau trečius metus iš eilės gimnazijos mokytojai buvo pakviesti atlikti kalbos kultūros testą programėlėje „Kahoot!“, džiaugėsi pasitikrinę žinias ir turėję progą sužinoti naujų taisyklių.
Lietuvių kalbos dienų renginiai baigėsi, tačiau bet kuri kalba nėra vien tik žodžių ar gramatinių taisyklių rinkinys. Kalba yra vertybė, žmogaus dalis, dvasios blyksnis. Gimtoji kalba išreiškia ir įprasmina asmenybę ir drauge ją įtvirtina. Pasak Z. Zinkevičiaus, lietuvių kalba, kilusi amžių glūdumoje kartu su tauta, nuėjo tūkstantmetį kelią ir nė vienam lietuviui nevalia to kelio pamiršti, nes apie tautą ne mažiau nei istorija pasako jos kalba.
