DSC_0927

„Lietuvių kalbos dienos 2019″ Butrimonių gimnazijoje

Ketvirtus metus Butrimonių gimnazijoje, kaip ir visoje Lietuvoje, vyksta Lietuvių kalbos dienos. Šiemet jas vasario 16-os – kovo 11-os dienų laikotarpiu rengė lietuvių kalbos mokytojos Irena Šimanskienė, Renata Balčiūnienė, Dana Gecevičienė. Buvo suplanuotos įvairios veiklos: klasėse vyko diskusijos apie gimtosios kalbos puoselėjimo svarbą, surengtas Raštingiausio mokinio konkursas,  rašytas Nacionalinis diktantas, vyko integruota lietuvių kalbos – dailės pamoka, buvo rengiami plakatai, skirti Vietovardžių metams, bibliotekoje veikė spaudinių paroda „Kalba – tai simbolis tautos, dainų ir pasakų dvasia“. Atsižvelgiant į šiemetinių kalbos ir kultūros aktualijų kontekstą (2019-ieji paskelbti Vietovardžių, Vaižganto metais), lietuvių kalbos kabinete mokytoja D. Gecevičienė parengė stendą apie vieną ryškiausių XX a. pirmos pusės asmenybių – Juozą Tumą – Vaižgantą, tautinio atgimimo ir moderniosios kultūros reiškėją, lietuvių prozos klasiką, kritiką ir literatūros istoriką, kurio kūrybinis palikimas yra gausiausias tarp to meto rašytojų.

Lietuvių kalbos dienų laikotarpiu gimnazijos pradinukai su savo mokytojomis Rita Peckuviene, Gina Griškoniene, Nijole Karkauskaite, Sigute Žvinakiene, teatro bei šokių būrelių vadovėmis Asta Daironiene ir Živile Patinskaite surengė smagias Užgavėnes, kurių ryškiausias akcentas – gimtosios kalbos autentiškumas ir grožis Užgavėnių papročiuose. Pradinių klasių mokiniai taip pat dalyvavo dailyraščio konkurse.

Per vieną pertrauką vykęs  flashmob’as (kalbininkų siūlomas vadinti žaibišku sambūriu) „Aš gyvas kalboje“ buvo surengtas turint aiškų tikslą – atkreipti dėmesį į gimtosios kalbos ir tautos sąsają, nes, pasak poeto Justino Marcinkevičiaus, kalba yra „žibintas pasaulio tamsoje“, o kalboje žmogus gyvas.

Vadovaujami lietuvių kalbos mokytojos R. Balčiūnienės 6-7 klasių mokiniai parengė mokomuosius plakatus apie Lietuvos vietovardžius, jų kilmę, įvairovę, sąsajas su mitinėmis būtybėmis Perkūnu ir laumėmis. Aštuntokai gilinosi į Mažosios Lietuvos senuosius baltiškuosius vietovardžius, atskleidė  jų ryšį su Martynu Mažvydu, Kristijonu Donelaičiu, Jonu Bretkūnu, spaudos draudimo XIX a. pab. laikotarpiu. Tokia mokinių veikla bendradarbiaujant – vienas iš mokymosi būdų. Pateikta medžiaga, kruopščiai atrinkta ir tinkama kaip mokymosi priemonė, išdėstyta gimnazijos erdvėse.

Siekiant paminėti Vietovardžių metus, 5 klasėje integruotą lietuvių kalbos – dailės pamoką vedė lietuvių kalbos mokytoja I. Šimanskienė ir dailės mokytoja N. Jančauskaitė. Penktokai aiškinosi žaismingų Lietuvos vietovardžių reikšmes, piešė šmaikščius piešinius, atspindinčius pasirinktą vietovardį ir parengė tų vietovardžių piešinių plakatą.

Raštingiausio mokinio konkurse klasėse nugalėtojais tapo penktokės Andželika Abunevičiūtė ir Emilija Supranavičiūtė, šeštokė Miglė Kmieliūtė, septintokė Karolina Vinskaitė, aštuntokas Airidas Gudelaitis, I g klasės mokinė Ugnė Vaičiūnaitė, II g – Deimena Ramančiuckaitė, IV g – Lukas Sudvajus. Baigiamajame Lietuvių kalbos dienų renginyje nugalėtojams buvo įteikti padėkų raštai.

Gimnazijos maironiečiai parengė ir išdalijo bendruomenei skrajutes „Kalbėk taisyklingai“, tokiu būdu akcentuodami būtinybę rūpintis savosios kalbos švarumu ir taisyklingumu.

Taip pat buvo pristatyti parengti plakatai apie vietovardžius. Taigi netradiciniais būdais sužinoti, išmokti naujų dalykų, formuotis tinkamą požiūrį visada ir visiems naudinga.

Nuolatinės globalizacijos procesams neišvengiamai apimant daugybę sričių, svarbu skatinti švarios gimtosios kalbos palaikymą – tai turi būti nuolatinis mūsų visų siekis.  Būtina nuolat kalbėti jaunajai kartai apie išskirtinį gimtosios kalbos vaidmenį tautos ir valstybės gyvenime, nes ji, anot gimtosios kalbos teisių gynėjo XVI a. Mikalojaus Daukšos, yra „valstybės sargas“.

Lietuvių kalbos dienos Butrimonių gimnazijoje – gražus ir prasmingas tradicinis renginys, ugdantis atsakingą bendruomenės požiūrį į gimtąją kalbą, kaip tautos išlikimo garantą.