Kalba – didžiulis kiekvienos šalies turtas, kurį turime saugoti ir puoselėti. Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos iniciatyva nuo 2016 m. kiekvienais metais vasario 16–kovo 11 dienomis Lietuvoje ir užsienyje rengiamos Lietuvių kalbos dienos, kurių tikslas – didinti lietuvių kalbos prestižą, stiprinti lietuvių kalbos mokymosi motyvaciją, prisidėti prie lietuvių kalbos sklaidos pasaulyje, telkti bendruomenes Lietuvoje ir užsienyje. Šių dienų metu mūsų bendruomenėje vyko įvairios veiklos, skatinančios domėtis lietuvių kalba, ją puoselėti ir vartoti taisyklingai.
Minėdami lietuvių kalbos dienas, pradinių klasių mokiniai dalyvavo raštingiausio pradinuko ir dailyraščio „Mūs rankelės dailiai rašo“ konkursuose. Tai pat vaikai mokėsi raiškaus deklamavimo, greitakalbių, skaičiuočių, skaitė pasakas. Mažiausieji sužinojo, kas padėjo lietuviškam žodžiui ir knygai išlikti. Džiaugiamės raštingiausiais (1 kl. Mingailė Patinskaitė, 2 kl. Jokūbas Karašiejus, Erdvilė Žemaitytė, Urtė Teresevičiūtė, 3a kl. Šarūnas Džervus, 3b kl. Motiejus Baranauskas, Irma Ulevičiūtė, 4 kl. Lėja Senūtaitė) ir dailiausiai rašančiais (1 kl. Monika Stadalninkaitė, Lukas Ravuckas, 2 kl. Jokūbas Karašiejus, Jokūbas Kundrotas, 3a kl. Ema Perminaitė, Rolandas Vilčiauskas, 3b kl. Irma Ulevičiūtė, Matas Margelis, Motiejus Baranauskas, 4 kl. Liepa Gudaitytė, Matas Plauska) pradinukais.
Dailės mokytoja Neringa Jančauskaitė ir informacinių technologijų mokytoja Jonė Poliakienė su savo ugdytiniais atliko vizualizaciją „Gražiausi lietuviški žodžiai“. Pasirinkę labiausiai patinkantį lietuvišką žodį, dailės pamokose mokiniai jį nupiešė, vizualizavo pasitelkdami fantaziją. Informacinių technologijų pamokose mokiniai rinko prasmingus žodžius, susijusius su Lietuva, ir turėjo juos papuošti naudodami paskirtus įrankius. Muzikos mokytoja Neringa Valvonienė parengė gimnazijos solistes Liepą Gudaitytę ir Augustę Kairytę – jos atliko pavasarišką dainą.
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Irena Šimanskienė savo mokiniams parengė nuotaikingą „Kahoot!“ testą, kuriame buvo klausimų įvairiomis temomis: žodyno, gramatikos, rašybos, kalbos kultūros, kalbos istorijos ir pan. Septintokams ir aštuntokams organizuotos integruotos lietuvių kalbos-geografijos pamokos, II g klasės mokiniai minėjo M. Valančiaus 225 -ąsias gimimo metines: plačiau susipažino su jo kūrybine bei visuomenine veikla, apysakos „Palangos Juzė“ ištraukose surado ir aptarė meninės raiškos priemones; III-IV g klasių mokiniai sprendė kalbos kultūros testą, aptarė didžiąsias kalbos klaidas, diskutavo apie kalbos padėtį šiuolaikinėje visuomenėje.
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Dana Gecevičienė ir istorijos mokytoja Dalia Adžgauskienė 5 klasės mokiniams vedė atvirą integruotą pamoką ,,Knygnešio šviesa“. Tai buvo ne tik pamoka, bet ir prasminga kelionė į praeitį, leidusi geriau suprasti lietuviško žodžio vertę. Mokiniai susipažino su knygnešių veikla, jų pasiaukojimu ir drąsa saugant gimtąją kalbą spaudos draudimo laikotarpiu. Pamokoje buvo derinami lietuvių kalbos, istorijos ir pilietiškumo pagrindai, todėl mokiniai ne tik gilino žinias, bet ir ugdė pagarbą savo tautos istorijai. I g klasės mokiniai, minėdami J. Basanavičiaus 175-ąsias gimimo metines parengė ir pristatė pranešimus apie žymaus Lietuvos tautinio atgimimo patriarcho, Vasario 16-osios Akto signataro gyvenimą bei veiklą. Ruošdamiesi pristatymams, mokiniai gilinosi į J. Basanavičiaus biografiją, nuopelnus lietuvių kalbai, kultūrai ir valstybingumui, analizavo jo indėlį leidžiant pirmąjį lietuvišką laikraštį „Aušra“.
Šiuo laikotarpiu gimnazijos fojė esančiame ekrane demonstruotos įdomiausius lietuvių kalbos istorijos faktus atspindinčios, kalbos kultūros vartojimo klaidas iliustruojančios pateiktys. Jau kelerius metus savo gimtosios kalbos žinias pasitikrina ir gimnazijos mokytojai. Geriausiai ir greičiausiai sprendusiems „Kahoot!“ testą įteikti saldūs prizai.
Didesnis dėmesys kalbos kultūrai šiuo laiku skirtas visų dalykų pamokose. Tikimės, kad veiklos paskatino mokinius didžiuotis savo kalba, ja grožėtis ir sustiprino lietuvių kalbos mokymosi motyvaciją.
