- Muziejaus istorija ir ekspozicija
Ką atnešei, ką padarei – nepamiršta,
Mes į istorijos įrašėme lapus.
Be ženklo snaigės, peteliškės miršta,
O tavo darbas pamirštas nebus.
Iš muziejaus įkūrimo istorijos
Tautos istorija, kultūra lydi žmogų nuo gimimo per visą jo gyvenimą. Su senovėje atsiradusiais daiktais, duona, pinigais mes susiduriame kiekvieną dieną, tačiau negalime suprasti savo šaknų, neatsigręžę į žmonijos lopšį, nutolusias jos dienas, kurias dažnai dengia užmarštis. Mūsų senoliai paliko didžiulius dvasios turtus. Tai lietuvių tautos etninių šaknų lobiai, tai mūsų dorovės pamatas, išminties kristalai. Kaimas buvo mūsų kultūros maitintojas, ilgus amžius švietęs skaidre buities šviesa. Iš rankų į rankas keliavo daiktai, iš lūpų į lūpas ėjo žodis, o atmintis visuomet buvo kupina pasakų, legendų, mitų ir padavimų. Šiandien gyvename XXI amžiuje, sovietmetis iš esmės sugriovė tradicinio kaimo struktūrą. Kaime gimusiam vaikui, kaip ir miestiečiui, šiandien reikia aiškinti buities padargų pavadinimus. Auga kosmopolitai, nežinantys savo tautos istorijos, papročių ir tradicijų. Todėl kraštotyros paskirtis yra surinkti ir išsaugoti būsimoms kartoms materialines ir dvasines kultūros vertybes, sukaupti jas muziejuje. Muziejus turi prisidėti ugdant mokinių pilietiškumą, istorinę atmintį, pagarbą ir didžiavimąsi savo tauta. Pirmiausia kiekvienas mokinys turi žinoti tai, kas arčiausia, kas čia pat.
Mokykloje aktyvesnė kraštotyrinė veikla prasidėjo 1989 m., kai kraštotyros būrelio nariai pradėjo rinkti medžiagą apie vietovę, kurioje yra mokykla. Vykdėme projektą „Pažinkime ir puoselėkime savo kraštą“. Mokiniai užrašinėjo tautosaką, tarmės ypatumus, vietovardžius, prisiminimus, rinkome senovinius daiktus, kaupėme medžiagą apie Butrimonių seniūniją, tremtį, rezistenciją, daug dėmesio skyrėme liaudies tradicijoms ir papročiams. 1997m. vienoje mokyklos klasėje įkūrėme muziejų. Žinoma vietos buvo maža, bet eksponatai buvo renkami ir toliau (muziejaus iniciatorės ir įkūrėjos – a. a. mokyklos direktorė Marija Balinskienė ir istorijos mokytoja metodininkė Danutė Anušauskienė) todėl 2002m. parašėme projektą „Išsaugokime kultūros paveldą“. Tikslas – mokyklos muziejaus atnaujinimas ir jo rekonstrukcija. Alytaus rajono savivaldybė skyrė pinigų, už juos suremontavome klases senosios mokyklos priestate ir perkėlėme muziejų. 2003-10-24 įvyko atnaujinto muziejaus atidarymas. Atidarydami muziejų džiaugėmės erdvesnėmis patalpomis (4 kambariai), eksponatų gausumu, mokinių susidomėjimu savo tautos kultūros paveldu. Vėliau pradinėms klasėms persikėlus dirbti į darželio patalpas, senoji mokykla liko nešildoma. Muziejuje buvo drėgna, gedo eksponatai. Todėl norėdama išsaugoti senosios mokyklos pastato istoriškumą ir muziejaus eksponatus Butrimonių bendruomenės pirmininkė Zita Lukoševičienė parašė projektą dėl senosios mokyklos pastato pirmojo aukšto renovacijos. Už gautus pinigus suremontuota 4 klasės, į kurias vėl buvo perkelti eksponatai, o 2008-10-04 įvyko iškilmingas atnaujinto muziejaus atidarymas. Susirinko daug svečių, nes mokykla šventė 145-ąsias veiklos metines. Muziejaus atidarymas buvo šventė ne tik mokytojams ir mokiniams, bet ir aplinkinių kaimų ir miestelio gyventojams, nes tai vienintelė tokia įstaiga seniūnijoje.
Vienas iš keturių muziejaus kambarių skirtas mokyklos istorijai, kuri atsispindi nuotraukose, dokumentuose, spaudiniuose, įvairiuose aplankuose. Stenduose ir segtuvuose sukaupta daug medžiagos apie mokyklos vadovus, mokytojus bei mokinius, galima plačiau susipažinti su buvusiais mokiniais, kurie žinomi ne tik Lietuvoje: tai Dailės akademijos profesorius Antanas Kmieliauskas (1932-2019), Lietuvos nacionalinės operos ir baleto teatro solistė primadona, muzikos akademijos profesorė Irena Milkevičiūtė (g. 1947 m.), Lietuvos MA narys – korespondentas LŽŪU augalininkystės ir gyvulininkystė profesorius Algirdas Sliesaravičius (g. 1939 m.), dainuojamosios poezijos pradininkas Lietuvoje Vytautas Babravičius (Simas) (g. 1952 m.) ir kt. Muziejuje sukaupta mokyklos metraščiai nuo 1998m., kita medžiaga.
Kitame kambaryje įkurta praėjusio amžiaus pradžios kaimiška pirkia. Joje eksponuojami Butrimonių seniūnijoje naudoti buities daiktai bei darbo įrankiai. Čia kiekvienas eksponatas primena mūsų tautos praeitį. Pirkioje galima pamatyti vyžas, kuriomis mūsų senoliai kadaise mynė žemę, duonkubilį, kuris, rodos, kvepia ką tik užminkyta duona, laiko rūdimis aptrauktą lygintuvą, palubėje kabančias žibalines lempas, dar kraičio skrynią, lopšį, medinę lovą, geldą (niekotukę), audimo stakles ir kt. rakandus. Beje, daugumą tokių daiktų šiandien galime pamatyti tik muziejuje.
Trečiame kambaryje eksponuojama įdomi ir turtinga „Lino kelio“ ekspozicija. Čia plačiausiai parodyta įvairūs lino apdirbimo įrankiai ir gaminiai (lovatiesės, raštuoti rankšluosčiai, lino drobės) – trumpai tariant, kelias nuo lino iki audinio.
Ketvirtas kambarys skirtas laikrodžių, radijo imtuvų, televizorių ir kt. eksponatams. Eksponatų gausu ir vestibiulyje. Šiuo metu muziejuje yra apie 900 eksponatų, šimtai nuotraukų bei didelis XIX – XX a. numizmatikos kiekis.
Šiandien mes džiaugiamės nuveiktu darbu – juk prarasto laiko nesugrąžinsi. Jeigu nebūtume pradėję rinkti ir mažiausių smulkmenų, nebūtume turėję tokio turto. O turtas išties nemažas: sunku jį įvertinti finansiškai. Apie dvasinę, istorinę, kultūrinę naudą nereikia net kalbėti: kiekvienas daiktas ar rakandas prabyla ištisu gyvenimu. Per kraštotyros veiklą ugdoma pagarba krašto žmonėms, kultūrai, papročiams. Tradicinė kultūra formuoja tautinę asmens savimonę, kuri skatina kurti savo kultūros vertybes.
Muziejaus įkūrėja, kraštotyros būrelio vadovė, istorijos mokytoja metodininkė Danutė Anušauskienė
