Butrimonių gimnazija, jos vadovai, mokytojai, mokiniai ir jų tėvai rašo savo metraštį… Vienoks jis išlieka mokinių atmintyje, nors su žmogaus branda keičiasi patirto gyvenimo vertinimas, kitoks – jų tėvų, mokytojų prisiminimuose, dar kitoks išlieka muziejuje, metraščiuose. Gimnazijos metraštininkai stengiasi įamžinti įvykius, kurie išliks visiems: dirbusiems, besimokantiems ar aplankiusiems gimnaziją. Butrimonių gimnazijos bendruomenė didžiuojasi savo mokiniais, abiturientais, ypač tais, kurie šiandien yra garbingi žmonės, atsakingi piliečiai, pasiekę meno, mokslo, kultūros ar kitų aukštumų… Nuolat jaučiame dėkingumą visiems, kurie prisidėjo ir prisideda prie gimnazijos istorijos kūrimo, pažangos ir prestižo, materialinės bazės stiprinimo. Taip mokome ir mokinius atsakingai kurti savo ir šalies istoriją, ją vertinti ir gerbti.
Pagarbą žmonėms, prisidėjusiems prie teigiamų pokyčių gimnazijoje, turėjusių įtakos rajono ir net šalies istorijai, kultūrai, atspindi savita Garbės lenta, kurioje įamžinti ne žmonių veidai, o delnai, įspausti keramikos plokštėse. Žmonijos simbolikoje ranka, delnas, plaštaka – aktyvumo ir galios simbolis. Keleto garbingų žmonių rankų įspaudai jau įamžinti šioje lentoje: tai gimnazijos abiturientų, „Garbės galerijos“ narių: dailininko, profesoriaus Antano Kmieliausko, buvusio ilgamečio „Kauno tiltai“ generalinio direktoriaus Algimanto Karkausko, akademiko Algimanto Sliesaravičiaus, dabartinio gimnazijos direktoriaus Valdo Valvonio. Delnų įspaudus gimnazijos inauguracijos iškilmėse 2011 m. mielai sutiko įsiamžinti Alytaus rajono savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas, administracijos direktoriaus Aurimas Truncė. Mokyklos veiklos 150-mečio jubiliejaus šventėje Garbės lenta papildyta gimnazijos abituriento, dabartinio LR Seimo nario Vytauto Kamblevičiaus ir gimnazijos direktoriaus pavaduotojos Genovaitės Žiurinskienės rankų įspaudais.
Gimnazijos direktorius Valdas Valvonis svarstė, kad šioje garbės lentoje turėtų būti Jo Ekscelencijos Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus, ponios Almos Adamkienės bei labdaros ir paramos fondo direktorės Sigutės Kačinskienės rankų įspaudai. Gimnaziją remiančio p. Almos Adamkienės labdaros ir paramos fondo organizuojama veikla gimnazijos mokiniams labai naudinga, reikšminga. Nuolat jaučiame Fondo paramą ir rūpestį, džiugina koncertai, spektakliai ir dovanos socialinių problemų turintiems vaikams, gabiems mokiniams skirti kūrybiniai projektai ir šventės suteikia galimybių tobulėti ir augti.
Apie Fondą, jo paramą, vykdytus projektus, jų dalyvius nemažai rašyta, kalbėta, bet šiandien dar kartą norisi prisiminti mūsų pačių iniciatyvas, įvertinti ir p. Almos Adamkienės labdaros ir paramos fondo sprendimą Butrimonių mokyklą įtraukti į remiamų mokyklų sąrašą. Tai išties didelė dovana gimnazijos mokiniams, jų tėvams ir mokytojams. Šiais metais Fondas mini savo veiklos Lietuvoje 15 metų sukaktį. Gimnazijos bendruomenė dėkinga Poniai Almai, jos Fondo direktorei Sigutei Kačinskienei bei visai kūrybinei grupei už didžiulę finansinę, humanitarinę bei projektinę veiklą dėl mūsų gimnazijos ir visos Lietuvos vaikų. Ne tik materialinė parama gimnazijos mokiniams yra svarbi. Mokiniai, jų tėvai ir mokytojai džiaugiasi kiekviena Fondo idėja, kūrybiniu projektu, išvyka į profesionaliojo meno atlikėjų koncertus, teatrus. Fondo kvietimu Lietuvos muzikų parado, klasikinės muzikos koncertus NVOBT, Kongresų rūmuose, Keistuolių teatre, M. K. Čiurlionio menų gimnazijoje turėjo galimybę nemokamai aplankyti kiekvienas gimnazijos mokinys.
Sunku įvertinti ir suskaičiuoti, kiek gimnazijos mokiniai ir mokytojai gavo materialių ir intelektualinių dovanų. Per 15 Fondo gyvavimo metų mokyklos biblioteka pasipildė 8000 vnt. knygų beveik už 145 tūkst. Lt, o dar kūrybiniai projektai, verslo ir lyderių mokyklos, kuriose pabuvoję gimnazistai grįžta labiau pasitikintys savimi, turi ateities viziją ir naujų svajonių…
Yra sakoma, jog reikia svajoti atsargiai, nes svajonės išsipildo… Apie svajonę susitikti su gerb. Adamkų šeima išdrįsome užsiminti tik Fondo direktorei Sigutei Kačinskienei. Ji neprieštaravo, pažadėjo padėti. Netrukus sulaukėme mus nudžiuginusio atsakymo, kad Prezidentas Valdas Adamkus ir ponia Alma Adamkienė sutinka įspausti savo delnus keramikos plokštėje ir padovanoti gimnazijai. Suskubome ruoštis, tęsdami bendravimą su Alytaus dailiųjų amatų direktoriumi Algirdu Švirmicku bei keramikos specialistais, ir vykstame į Vilnių, pirmiausiai į Almos Adamkienės labdaros ir paramos fondą. Fondo direktorė praneša, kad esme laukiami Prezidento rezidencijoje.
Sausio 14 dieną nešini šlapiomis ir nelengvomis keramikos plokštėmis, širdyje jausdami nerimą ir jaudulį žengėme Prezidento namų link… Bet kai duris atidarė trykštantis gera nuotaika jo Ekscelencija Valdas Adamkus, visas mūsų nerimas išgaravo. Pasisvečiavome apie pusantros valandos, buvo įdomu ir malonu apsidairyti ir pasiklausyti… Prezidentas papasakojo apie savo prezidentavimo metus, iš jo samprotavimų jautėme, kad jam ir dabar labai rūpi Lietuva, jos žmonės, jis stebi, kas vyksta Lietuvoje ir pasaulyje, vertina tuos įvykius. Vienais jų džiaugiasi, dėl kitų išgyvena.
Labiausiai nustebino tai, kad viešint Prezidento darbo kabinete jautėmės tarsi jaukioje svetainėje, bendraudami su senais gerais bičiuliais. Tokią bendravimo aplinką gali sukurti tik didžiulės erudicijos, stiprios dvasios ir gyvenimo išminties nestokojantys žmonės. Ponia Alma pasakojo Fondo įsteigimo istoriją, kaip pasirinko paramos kryptis mokykloms. Kai 1999 metais ji aplankė keletą Lietuvos mokyklų, nustebo nuskurdusia materialine baze, ją glumino kai kur kiauri stogai arba nudėvėtos grindys, bibliotekų darbuotojų pasakojimai, kad knygų skaitytojams negali išduoti, nes jos jau taip „suskaitytos“, kad baigia pabyrėti. Iš ponios Almos sklinda elegancija, subtili išmintis. Jai rūpi Lietuvos vaikų ateitis ir ji be galo gerbia pasišventusius Lietuvos mokytojus ir tiki jais, nors kartu apgailestauja, kad jie mūsų valstybėje per daug neįvertinti. Ji sako, kad valstybės pamatas yra šeima ir mokykla, todėl šiems valstybingumo pamatų institutams reikalingas didesnis dėmesys.
Fondo direktorė Sigutė Kačinskienė, kuri per 15 metų nuolat bendravo su 44 Fondo remiamomis mokyklomis, sakė: „Aš labai tikiu Lietuvos mokiniais ir jaunimu“. Jie intelektualūs, veržlūs, kūrybingi. Lietuvoje gyvenimas gerės, kai šie jauni žmonės taps politikais, verslininkais.
Nors ir labai maloni, svetinga buvo viešnagė, ji turėjo baigtis. Sustojome įsiamžinti prie Prezidento Valdo Adamkaus rezidencijos rodyklės, kad įsitikintume, jog nesapnuojame, o iš tikrųjų viešėjome pas Lietuvos Prezidentą. Išėję supratome, kad mintyse ir širdyje išsinešame dalelę Lietuvos, paprasto jaukaus ir šilto žmoniškumo, didžiulės dvasinės ir intelektualinės išminties…
Keramikos plokštės dar turės nueiti ilgą kelią, kol bus technologiškai pabaigtos ir įdėtos į Garbės lentą. Valdas Adamkus pažadėjo aplankyti mūsų gimnaziją. Lai garbingų žmonių rankos laimina ir suteikia dvasingumo ir aktyvumo mūsų bendruomenei.
Genovaitė Žiurinskienė
Butrimonių gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui
