„O virš tų krantų, virš to mylimo Nemuno dangus toks skaistus, švelnus, toks lietuviškas – žiūri žiūri ir negali atsižiūrėti“, – rašė Čiurlionis.
Pamokos gamtoje – tai puiki mokymosi aplinka už mokyklos ribų, tai galimybė kitokiam ugdymui: galima stebėti gamtinę aplinką, atlikti daug įvairių tyrimų, praplėsti akiratį ir pamatyti tai, kas mus supa, susieti įgytas žinias ir jas pritaikyti praktikoje.
Minėdami Dzūkijos metus gegužės 15 dieną su penktokais aplankėme Punią – vieną gražiausių Nemuno kilpų regioninio parko vietų. Čia vyko integruota gamtos ir žmogaus bei lietuvių kalbos pamoka. Penktokai turėjo galimybę pažinti ir patyrinėti Punios piliakalnio gamtinę aplinką.
Atvykę į Punią mokiniai keturiose užduočių stotelėse susipažino su Punios Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčios architektūra ir istorija, sužinojo, kaip atsirado Šv. Jurgio koplytėlė, prisiminė Punios pilies gynėjų liūdną likimą, pasigrožėjo nuo piliakalnio viršūnės atsiveriančia Nemuno slėnio ir Punios šilo panorama.
Vėliau dirbdami porose ir individualiai tyrinėdami gamtinę aplinką atliko praktines užduotis – aprašė piliakalnio šlaituose augančius medžius: matavo kamienus, apskaičiavo amžių; susipažino su augančių augalų įvairove bei kūrė žydinčių augalų koliažą. Po to žvalgydamiesi aplinkui abėcėlės tvarka rašė daiktavardžius ir būdvardžius, atspindinčius geografinę bei istorinę aplinkas. Pasirinkę konkretų augalą jį atidžiai apžiūrėjo ir žymėjosi detales – rinko medžiagą būsimam rašto darbui – augalo aprašymui. Baigę paskirtas užduotis vaikai nebaigtų sakinių metodu įsivertino savo veiklas, įvardino sėkmes.
Pamokos gamtoje leidžia vaikams bendrauti ir bendradarbiauti, būti laisvesniems, suteikia galimybių patyriminėms veikloms, o įgytos žinios įsimenamos, dažnai pritaikomos praktiškai.
Vilma Mielaikienė, Irena Šimanskienė
