Gegužės 5 dieną Butrimonių gimnazijos I g klasėje vyko netradicinė tikybos pamoka ,,Pašaukimas mano gyvenime“. Pamokoje dalyvavo trys svečiai, kurie su mokiniais dalinosi savo gyvenimo ir patirties istorijomis, padėdami jiems suprasti, kas yra tikrasis pašaukimas.
Apie profesinį pašaukimą liudijo ilgametė buvusi Butrimonių ambulatorijos medikė Onutė Anušauskienė, kuri felčere dirbo 44 metus. Šią moterį žino ir myli maži ir dideli, jauni ir seni. Ji visiems suranda gerą žodį, moka nuraminti, padrąsinti, pralinksminti. Ji visada šypsosi ir savo gerą nuotaiką dalina visiems. Nors pačios sveikata nėra stipri, tačiau ji ir toliau pasiaukojamai tarnauja žmonėms. Tai žmogus, kuris ir dabar lanko vienišus žmones, ligonius, rūpinasi jų dvasine ir fizine sveikata. Ją galima drąsai pavadinti Butrimonių Gailestingu samariečiu.
Apie šventimų pašaukimą pasakojo parapijos klebonas Juozas Bakšys. Jis teigė, kad į kunigystę jį atvedė noras tarnauti žmonėms, įprasminti savo gyvenimą. Klebonas pasakojo, kaip nelengva mokytis seminarijoje ir siekti kunigystės, pastebėjo, kad tik pusė jaunuolių, kartu su juo įstojusių, baigė mokslus ir priėmė kunigystės šventimus. Kunigas Juozas sako, kad su kai kuriais dalykais negali susitaikyti: ištarnavus kunigu 20 metų, jam iki šiol sunku laidoti žmones, nes jų netektys, išgyvenimai visada paliečia ir jį patį. Bet būna ir krikštynų, ir vestuvių, švenčių, džiaugėsi klebonas, kurios džiugina, gyvenimą daro gražų ir prasmingą.
Apie pašaukimą šeimai kalbėjo jauna 5 gražių vaikučių mamytė Jurgita Džervienė. Moteris, kuriai puikiai sekėsi mokslai, menai, save atrado motinystėje. Jurgita sakė, kad motinystė apima daug profesijų, nes mama tai ir auklė, ir psichologė, ir mokytoja, virėja, siuvėja, daržininkė ir slaugytoja, ir draugė… Moteris teigė, kad jai niekada netenka nuobodžiauti, visada stengiasi tobulėti, jaučiasi labai reikalinga ir mylima. Jurgita liudijo, kad nieko nėra nuostabesnio už vaikelio apkabinimą, bučinuką, jo džiaugsmą, švelnumą, kad vaikų meilė teikia stiprybės ir padeda pakelti visus sunkumus. Ji ragino mokinius, kai ateis jų laikas kurti šeimą, auginti ne vieną ar du, bet daugiau vaikų, nes vaikai – pats didžiausias gyvenimo turtas.
Nors pamokoje buvo kalbama apie skirtingus pašaukimus, bet visi svečiai vieningai pasakė, kad kiekvienam pašaukimui būtina meilė žmonėms, pasiaukojimas ir tarnystė, noras pasaulį padaryti geresnį ir gražesnį, būti reikalingam žmonėms. Mokiniai suprato, kad darydamas gera kitiems ir pats tampi laimingas.
Tikybos mokytoja Virginija
