Gegužės 19 dieną II g ir 6 klasių mokiniai su savo klasių vadovėmis išvyko į Varšuvą. Teko anksti keltis, nes laukė ilga kelionė. Nors įvažiuojant į Varšuvą mus pasitiko lietus, truputį nerimavome, bet debesys prasisklaidė ir lietus pasitraukė.
Ekskursija pradėta trumpu Lenkijos istorijos pristatymu, kurį parengė istorijos mokytoja Dalia Adžgauskienė. Trumpai sustojome prie Zigmanto II Vazos kolonos, vėliau buvo apžiūrėta Karalių rezidencija ir pilies aikštė, Šv. Jono katedra, Šv. Kryžiaus bažnyčia, kurioje palaidota kompozitoriaus Šopeno širdis. Apsilankę šurmulingoje Turgaus aikštėje išvydome po Antrojo pasaulinio karo visiškai sunaikintų, o dabar atkurtų ir gausiai dekoruotų spalvingų namelių eiles. Nusifotografavome prie centre stovinčio Varšuvos simbolio – Undinės, kurią matome ir miesto herbe. Pasak legendos, ji yra žymiosios undinėlės Kopenhagoje sesuo, atplaukusi iš tolimojo Atlanto vandenyno. Eidami toliau, išvydome Barbakano gynybinę sieną – XVI a. miestą juosusios gynybinės sienos dalį. Apsilankėme centre šurmuliuojančioje mugėje. Laisvu laiku mokiniai galėjo savarankiškai grožėtis brutalių karų nuniokotu, tačiau vėl prisikėlusiu miestu. Paklaidžioję senosiomis Varšuvos gatvelėmis kartu žingsniavome Universiteto bibliotekos link, ant kurios stogo užlipę pamatėme didžiausią Europoje ant stogo įkurtą parką. Čia grožėjomės ne tik augmenija, bet ir atsiveriančiu vaizdu į senamiestį.
Vėliau lankėmės garsiajame Koperniko muziejuje. Čia galėjome interaktyviai susipažinti su šviesa, optinėmis iliuzijomis bei išvysti „Aukštos įtampos teatrą“, „Robotų teatrą“ bei pasikalbėti su pažangiausiu pasaulyje humanoidiniu robotu. Jis turi Nicolas Copernicus veidą, yra aukštas (190 cm) ir sveria 100 kg. Dirbtinio intelekto dėka robotas gali kalbėti apie bet ką ir spręsti sunkiausius klausimus. Robotas Nicolas Copernicus stulbinamai primena žmogų.
Net ir tie, kuriems mokslo teorijos nėra mėgstamiausias dalykas, šiame muziejuje rado veiklos – judantys objektai, įtraukiantys žaidimai, galimybė statyti, konstruoti, groti instrumentu be stygų ar išpūsti milžinišką muilo burbulą, taip pat minant dviratį „pagaminti“ elektros energijos ir uždegti elektros lemputę ar įjungti kokį nors elektrinį prietaisą – visa tai įtraukia.
Muziejuje praleidome dvi valandas. Norintys dar galėjo aplankyti ant Koperniko muziejaus stogo esantį sodą. Pėsčiųjų takai vingiuoja aplink kraterį, o fone atsiveria nuostabi Varšuvos panorama.
Pasimėgavę kraštovaizdžiu vykome pasigrožėti nuostabiu, 76 hektarus užimančiu, ir pačiame miesto centre įsikūrusiu Lazienki parku; išskirtinis parko akcentas – karališkoji vasaros rezidencija.
Ekskursijos pabaigoje pabuvojome prie Kultūros ir mokslo rūmų – tai aukščiausias pastatas Lenkijoje, turintis 44 aukštus. Po intensyvios dienos pavargę, bet pilni įspūdžių bei įdomios patirties grįžome namo.
Dalia Adžgauskienė, Jonė Poliakienė
