DSC_0264

Vasario 16–ąją butrimoniškiai šventė dvasingai ir patriotiškai nusiteikę

Yra tokia maža šalis po saule-

Tai kraštas, už gyvenimą brangesnis.

Ne kartą bandė ją jėga, apgaule

Atimti priešas daugkart galingesnis…

(L. Vaičiūnaitė)

Šiemet jau 98 – ąjį kartą viso pasaulio lietuviai mini savo Valstybės atkūrimo metines, o butrimoniškiai jau antrus metus iš eilės šią šventę pažymi ne tik tradicija tapusiomis dainomis, eilėmis, piešinių parodomis, bet ir šiaurietišku ėjimu, Lietuvos gamtos bei istorinių paminklų lankymu.

Šios iškilmingos šventės proga, dar likus keletui dienų iki Vasario 16 – osios, jaunųjų moksleivių jausmai ir meilė Tėvynei buvo atskleista pradinių klasių dailės darbų parodoje. Aukštesniųjų klasių mokiniai Lietuvos gimtadieniu vadinamai datai skyrė meninę kompoziciją (mokyt. Dalia Adžgauskienė, Asta Daironienė). Teatro būrelio nariai deklamavo Lietuvos poetų – patriotų eiles, vis pasigirsdavo dainos „Brolužis” motyvai (solistė Giedrė Kalinauskaitė). Šią kompoziciją tarytum įrėmino Butrimonių gimnazijos merginų choro (vad. Neringa Valvonienė) atliekamos dainos iš 2016 m. moksleivių dainų šventės repertuaro. Chorui gitaromis akomponavo III g kl. mokiniai Domantas Dimbelis ir Andrius Griškonis. Gražios šventės linkėjo Butrimonių gimnazijos direktorius Valdas Valvonis, naujovės gimnazijoje – konkurso „Patriotinė klasės nuotrauka”– pagrindinis iniciatorius. Patriotiškumu pulsavo Respublikos Prezidentės dovanota Trispalve papuoštoje fojė esanti širdis, sudėta iš Nepriklausomybės paskelbimo 95 – mečiui skirtų palinkėjimų…

Širdyse tautiškumą Butrimonių gimnazijos ir miestelio bendruomenės nariai atsinešė ir Vasario 16 – osios rytą į Gojaus mišką (Prienų miškų urėdija, Verknės girininkija). Džiugu, kad šiais metais gimnazijos direktoriaus Valdo Valvonio iniciatyvai pritarė Butrimonių gimnazijos ir miestelio bendruomenė, Alytaus rajono savivaldybės tarybos nariai Honorata Žilinskienė, Rimas Gecevičius, Alytaus rajono Visuomenės sveikatos biuro darbuotojos, Alytaus rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centro direktorius Gediminas Krasauskas ir jaunimas: abiturientai Airina, Vaida su draugu Gytautu, Jovita, Eligijus, Tautvydas, IIb klasės gimnazistės Laura Vaičiūnaitė ir Laura Ligeikaitė bei patys mažiausieji- Sintija ir Pijus. Į svečius atvyko ir šventėje dalyvavo politologas Laurynas Kasčiūnas. Pirmiausia aplankėme Didįjį Gojaus ąžuolą, laikomą stambiausiu Lietuvos medžiu (skersmuo – 6,2 m). Prigludę prie kamieno, pasisėmę stiprybės, sugiedoję ,,Žemė Lietuvos“, išklausę Alytaus rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorės Dalios Kitavičienės šiaurietiško ėjimo instruktažą, leidomės į žygį partizanų bunkerio link. Nei pažliugęs kelias, nei telkšančios balos netrukdė, nes visų nuotaika buvo puiki.

Po Antrojo pasaulinio karo Lietuvos miškai tapo partizanų, kovojusių prieš okupacinę valdžią, prieglobsčiu. Partizaninis judėjimas įrodo, jog sunkiais momentais lietuvių tauta sugeba susitelkti, supranta tikrąsias vertybes: laisvę, atsakomybę ir pareigą savo šaliai. Gojuje slapstėsi ne vienas kovotojas už Tėvynės laisvę, o šiai kovai atminti bunkerio vietoje 1998m. pastatytas medinis kryžius, kurį papuošėme Trispalve, uždegę žvakutes tylos minute pagerbėme žuvusiuosius, sugiedojome Lietuvos valstybės himną. ,,Į Lietuvos istoriją įrašyti geriausi mūsų sūnūs, kurie savo gyvybės kaina įrodė pasauliui, kad laisvė brangesnė už viską“, – minėjimą pradėjo istorijos mokytoja Danutė Anušauskienė ir apžvelgė Alytaus apskrities Jiezno, Butrimonių, Stakliškių ir Birštono valsčiuose veikusių partizanų dalinių, 1945 m. pavasarį susijungusių į Punios Kunigaikščio Margio grupę, kovų kelius. Pirmas bunkeris, vadovaujant Butrimonių valsčiaus viršaičiui Pranui Paulauskui (slapyvardis Šarūnas), buvo įrengtas dar 1944m. spalio mėn. būtent Gojaus miške. 1945m. Kūčių vakarą šis bunkeris susprogdintas, žuvo 4 partizanai, kurių kūnai 1990m. perlaidoti Butrimonių kapinėse. Istorijos mokytoja Dalia Adžgauskienė minėjo pavardes partizanų, kovojusių už laisvę. Susirinkusiųjų širdis suvirpino Butrimonių gimnazistės Lauros Vaičiūnaitės savos kūrybos eilėraštis ,,Yra tokia maža šalis po saule“, etnografinio ansamblio senjorų atliekamos patriotinės dainos. Politologas Laurynas Kasčiūnas pasidžiaugė galėdamas švęsti Vasario 16-ąją drauge su Butrimonių bendruomene. ,,Prisimindami mūsų tautai svarbias istorines datas, dažnai pamirštame susimąstyti apie jų prasmę. Kartais verta iškelti klausimą, kas mes būtume, jei prieš 98 metus signatarai būtų pasielgę kitaip. Kokioje šalyje gyventume, jei būtume pasirinkę ne tautinės valstybės kelią, o federacinę sąjungą su Lenkija? Jeigu ne Vasario 16-oji ir tarpukario Lietuvos valstybė, apie Kovo 11-ąją ir visame pasaulyje pripažįstamą Lietuvą šiandien negalėtume kalbėti. Artėjant valstybės atkūrimo šimtmečiui turime sau įrodyti, jog esame valstybingumo šimtmečio verta tauta“, – savo įžvalgomis dalinosi Rytų Europos studijų centro Politikos analizės ir tyrimų skyriaus vedėjas dr. L. Kasčiūnas.

Šiaurietišku žingsniu kelionė tęsėsi iki miško aikštelės, kur liepsnojo laužas, laukė karšta arbata, kareiviška košė bei kitos vaišės. Visas šiaurietiško ėjimo žygio kelias buvo paženklintas trispalvėmis vėliavėlėmis. Kaip tikras šeimininkas miške dalyvius priėmė ir lydėjo Prienų miškų urėdijos Verknės girininkijos eigulys Mindaugas Miklušis, kurio dėka ir laužas suliepsnojo saugiai. Kiek atsikvėpusius ir sušilusius sveikino Alytaus rajono Visuomenės sveikatos biuro direktorė Dalia Kitavičienė bei Butrimonių gimnazijos sveikatos ugdymo pedagogė Sandra Matulionytė. Šiaurietiško ėjimo aktyvistams buvo įteiktos nominacijos ir prizai, o visiems šventės dalyviams – Visuomenės sveikatos biuro atminimo dovanėlės.

Įvairiapusis paminėjimas bei išskirtinis dėmesys Vasario 16 – ajai, Lietuvos valstybės atkūrimo dienai, rodo, jog lietuviai gerbia, saugo ir puoselėja savo tautos praeitį, papročius bei tradicijas ir nenustoja ieškoti būdų, kaip įprasminti savo meilę Tėvynei naujais tiek vyresnio amžiaus žmonėms, tiek jaunuoliams priimtinais būdais. O ateitis, kurią kuriame sau dabar, priklauso nuo kiekvieno iš mūsų, nes Tėvynė, kaip amžiai parodė, gyvuos tol, kol patys jausimės jos vertais lietuviais.

Laura Vaičiūnaitė IIb klasės gimnazistė