Balandžio 13 d. Butrimonių gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Renata Balčiūnienė ir biologijos mokytoja Vilma Mielaikienė vedė integruotą biologijos-literatūros pamoką I g klasėje ,,Vandens biologinė ir mitinė galia“.
Siekiant efektyvaus rezultato, veiklos buvo vykdomos per dvi pamokas. Pamokos tikslas – išsiaiškinti vandens svarbą biologiniu ir mitologiniu aspektais. Buvo ugdomos komunikacinė, bendradarbiavimo, pažintinė, socialinė, dalykinės kompetencijos, o mokinių darbas buvo vertinamas kaupiamuoju pažymiu.
Mokytojos pateikė mokiniams du mokomosios medžiagos blokus – apie biologinę vandens svarbą žmogaus organizmui ir vandens svarbą, galią mitologijoje, tautosakoje. Remdamiesi pateikta medžiaga bei naudodamiesi kitais informacijos šaltiniais ir dirbdami poromis, mokiniai pildė pateiktą lentelę, kurioje nurodė po 3-4 biologinės ir mitinės vandens svarbos aspektus bei bent 1 jų panašumo aspektą, t. y. padarė išvadą palygindami minėtus vandens svarbumo aspektus. Taip pat užpildė lentelę ,,Vandens trūkumo pasekmės“. Mokiniai dirbdami poroje tarėsi, diskutavo, analizavo pateiktus informacijos šaltinius, išrinko esminius dalykus, formulavo teiginius laikydamiesi kalbinės raiškos taisyklingumo bei raštingumo taisyklių. Mokytojos stebėjo ir koordinavo mokinių veiklą, patarė.
Atliktos literatūros užduoties kokybę mokiniai galėjo pasitikrinti palygindami savo užrašytus teiginius su SMART ekrane pateiktais pagrindiniais teiginiais apie vandens mitinę galią.
Refleksijai ir mokinių veiklos įsivertinimui buvo skirta pakankamai laiko, buvo aptarta, kaip įgyvendintas pamokos uždavinys: mokiniai su savo porininku, vadovaudamiesi interaktyviame ekrane rodomais klausimais ,,Kaip įgyvendinome pamokos uždavinį“, galėjo įsivertinti uždavinio įgyvendinimo aspektus. Taip pat įsivertino savo bendradarbiavimo poroje veiklos kokybę: kiekvienas pasisakė, kaip sekėsi dirbant poroje susitarti dėl užduoties vykdymo, įvardijo bent po vieną sėkmę ir trūkumą, nurodė atlikto darbo po du teigiamus ir neigiamus aspektus, įvardijo bent du aspektus, kuo praplėtė savo akiratį, asmeniškai įsivertino, kiek aktyviai bei produktyviai dirbo poroje atlikdami užduotis, pateikė savo įžvalgų, kokia informacija jiems bus naudinga ateityje ir kuo tokia tarpdalykinė integracija yra svarbi.
Pamokos pabaigoje, naudojant SMART Notebook programą, interaktyvioje lentoje buvo pateiktas žaismingas žaidimas, kurio esmė – mokomosios medžiagos įtvirtinimas, pasitikrinimas bei įsivertinimas. Dvi mokinės žaisdamos žaidimą turėjo galimybę ir įsivertinti žinias, ir palenktyniauti, o kiti mokiniai, stebėdami žaidimo klausimus-teiginius ir juos patvirtindami arba paneigdami, fiksavo savo pasirinkimą pateiktuose lapuose. Taip kiekvienas mokinys įtvirtino pamokos medžiagą bei įsivertino, ,,pasimatavo“ savo rezultatą. Toks būdas buvo efektyvus ir patrauklus mokiniams.
Mokiniai savo veiklą reflektavo: suformulavę su pamokos medžiaga susijusį vieną teiginį (ką sužinojo, kuo praplėtė akiratį, ką išmoko) užrašė jį ant lašo formos lapelio, pakomentavo bendraklasiams ir priklijavo ant debesies formos plakato. Buvo kreipiamas dėmesys į kalbėjimo ir kirčiavimo taisyklingumą.
Gera emocinė atmosfera leido mokiniams atsipalaidavus efektyviai dirbti bei mėgautis ir pačiu procesu, ir atlikto darbo rezultatu- asmenine ir bendradarbiavimo poroje sėkme. Veikla vyko intensyviai, buvo efektyvi, mokiniams įdomi, visapusiškai praplėtė akiratį- mokiniai sužinojo naujų dalykų apie vandenį biologiniu ir mitiniu aspektais, praplėtė žodyną naujomis sąvokomis.
Be to, šios integruotos biologijos– literatūros pamokos svarbus aspektas – kolegialus bendradarbiavimas – pamoką stebėjo kolegė- istorijos mokytoja Dalia Adžgauskienė, išsakiusi pamoką vedusioms mokytojoms savo įžvalgas bei pastebėjimus. Tad toks kolegialus bendradarbiavimas visapusiškai naudingas mokytojui tobulinant pamokos vadybą.
Taigi aiškiai struktūruota pamoka, tikslingos mokomosios medžiagos pateikimas, produktyvus darbas bendradarbiaujant, grįžimas prie uždavinio įgyvendinimo bei refleksija leido mokiniams patirti vienokią ar kitokią asmeninę sėkmę, o pati pamoka, panaudojant išmaniąsias technologijas, buvo šiuolaikiška ir įdomi.
Šioje pamokoje, pagal Geros mokyklos koncepciją, svarbiausi sėkmingos pamokos aspektai akivaizdžiai buvo įgyvendinti: mokinio patirta pamatuota sėkmė bei efektyvus reflektavimas ir veiklos įsivertinimas, glaudi, tikslinga ir įdomi tarpdalykinė integracija, kolegialus bendradarbiavimas leidžia teigti, kad esame teisingame ugdymo proceso kelyje.
Lietuvių kalbos mokytoja Renata Balčiūnienė ir biologijos mokytoja Vilma Mielaikienė
