Mokantis nuotoliniu būdu labai trūksta gyvo kontakto tarp mokytojų ir mokinių, stinga reakcijų ir emocijų – tai mažina mokinių mokymosi motyvaciją, o pedagogai susiduria su iššūkiu sudominti, išmokyti. Ieškodami sprendimų, mokytojai iš naujo atrado integruotas dalykų pamokas. Panašu, kad toks mokymosi metodas kol kas atrodo patrauklus bei naudingas ir žemesnėse, ir aukštesnėse klasėse.
Kovo 9 d. į atvirą integruotą pamoką „Lietuvos vandenvardžiai“ buvo pakviesti gimnazijos šeštokai. Taip sutapo, kad geografijos ir literatūros pamokose šiuo metu mokiniai mokosi apie Lietuvą (labai įdomios, naudingos temos ir puiki proga prisiminti bei paminėti svarbias mūsų šaliai datas – Vasario 16 -ąją bei Kovo 11 – ąją). Literatūros pamokose kalbama apie įvairių Lietuvos vietovardžių atsiradimą – kilmę, reikšmes, paplitimą, o per geografiją kalbama apie upių tinklo tankumą ir ežerų išsidėstymą, jų gamtines ypatybes. Pamokos pradžioje kartu su mokiniais buvo aptarti pamokos uždaviniai, paaiškintos darbo formos bei išsakyti bendri lūkesčiai. Literatūros mokytoja Irena Šimanskienė šeštokams paaiškino, kodėl iš visų vietovardžių svarbiausi yra būtent vandenvardžiai, kada jie galėjo atsirasti, ir kaip paplito. Vėliau buvo aptarti vandenvardžių tipai, pristatyti ir nagrinėjami pavyzdžiai. Labiausiai vaikai nustebo sužinoję, kad kai kurie upeliai pavadinti tiesiog pagal kūno dalis, tokie kaip Pilvė, Šlaunis, o kai kuriems, neužtekus išmonės, teko Jūros ir Upės vardai. Geografijos mokytoja Edita Simanavičienė paaiškino, kodėl Lietuva laikoma ežerų kraštu, pristatė jų kilmę, formas, kitus ypatumus ir pateikė šešių skirtingų Lietuvos ežerų pavyzdžius. Vaikai, išklausę mokytojos aiškinimą bei trumpas tautosakines istorijas apie tų ežerų susidarymą bei pavadinimų reikšmes, turėjo pasakyti po vieną išskirtinę minėtų ežerų ypatybę.
Baigiantis pamokai šeštokai savo jėgomis bandė paaiškinti pateiktus upių ir ežerų pavadinimus, jų reikšmes, pakartojo ežerų susidarymo kilmę, išskirtinių ežerų ypatybes. Mokytojų padedami apžvelgė gražiausius Lietuvos ežerus ir salas. Mokiniai pripažino nustebę, jog netoli mūsų esantis Dusios ežeras dar vadinamas Dzūkų jūra, o Alytaus rajone tyvuliuojantis Žuvintas pamažu senka, pasidžiaugė sužinoję daug įdomių jiems negirdėtų upių, upelių bei ežerų pavadinimų, pamatė pagal Lietuvos kontūrą susidariusios ir sudarytos salų vaizdus. Drauge buvo pasidžiaugta gražia ir unikalia lietuvių kalba, primenant mokiniams, jog kaip tik šiuo metu visoje šalyje vyksta Lietuvių kalbos dienų renginiai. Ši pamoka mokinių nepaliko abejingų: jie pažadėjo surasti dar daugiau unikalių vandenvardžių pavadinimų aiškinimo pavyzdžių ir pasidalinti su bendraklasiais kitą pamoką.
