Maironiečių veikla labai plati: konkursai, susitikimai, stovyklos, bendravimas ir bendradarbiavimas su įvairiomis ugdymo, mokslo, kultūros įstaigomis, ekspedicijos, respublikiniai sambūriai: Jurginių – skiriamas etninei kultūrai pažinti ir puoselėti ir Baltų vienybės dienos – skirtas pilietiniam ugdymui bei Garbingai Lietuvos istorijai pažinti.
2000 m. Lietuvos ir Latvijos Seimai Saulės mūšio dieną – rugsėjo 22-ąją – paskelbė Baltų vienybės diena, pagal Lietuvos maironiečių draugijos planą Baltų vienybės dieną po 14 metų vėl teko organizuoti Alytaus rajonui. Butrimonių gimnazija – Pietų Lietuvos maironiečių centras parengė projektą Alytaus rajono savivaldybės Kultūros projektams finansuoti „Baltų vienybės dienos 15-ųjų metinių paminėjimas kartu su Lietuvos maironiečių draugija Butrimonyse ir Punioje“. Šio projekto tikslas: supažindinti Butrimonių ir Punios krašto žmones, šalies maironiečius su Alytaus rajono lankytinomis vietomis, Butrimonių ir Punios regionų istorija, kraštovaizdžiu, žymiais žmonėmis, jų kūryba, Dzūkų krašto kulinariniu paveldu.
Projekto baigiamasi renginys – „Lietuvos istorijos pamoka garbingai Lietuvos praeičiai pažinti, skirta Baltų vienybės dienai“ vyko Butrimonių gimnazijoje ir Punioje. Susirinko maironiečiai iš 34 šalies mokyklų, jų buvo per 500 ir apie 55 jų vadovai. Šios šventės globėju tapo Alytaus rajono savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas, koordinatoriumi – vicemeras Arvydas Balčiūnas. Renginio rėmėjas – Lietuvos maironiečių draugija. Partneriai: Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionas, KASP Dainavos apygardos 1-osios rinktinės savanoriai, Punios mokykla – daugiafunkcis centas, P. Bočkaus žirgynas. Baltų vienybės dienai scenarijų parengė Genovaitė Žiurinskienė, Pietų Lietuvos maironiečių centro vadovė, Butrimonių gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui. Jai talkino Butrimonių gimnazijos pedagogės: teatro būrelio vadovė Asta Daironienė, muzikos mokytoja metodininkė Neringa Valvonienė, istorinius rūbus sukūrė dailės vyresn. mokytoja Neringa Jančiauskaitė. Maironiečių vadovams vyko kvalifikacinis seminaras „Mokymosi aplinkų kūrimas ir pritaikymas istorijos, pilietinio ir dorinio ugdymo, lietuvių kalbos bei menų pamokose“. Diena gimnazijoje buvo išties darbinga ir įdomi, kad viskas vyktų sklandžiai rūpinosi gimnazijos direktorius Valdas Valvonis.
Maironiečių sambūris ir Baltų vienybės dienos minėjimas prasidėjo Šv. Mišiomis Butrimonių Išganytojo bažnyčioje. Jas aukojo parapijos klebonas Juozas Bakšys. Po mišių iškilminga eisena, lydima Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono orkestro, pasipuošusi trispalvėmis, savo gimnazijų ir maironiečių vėliavomis maršo ritmu žygiavo per Butrimonis į vidinį gimnazijos kiemą. Čia buvo sukurta Pilėnų pilies scenografija, vyko „Istorijos pamoka garbingai Lietuvos praeičiai pažinti“. Panaudotos meninės išraiškos priemonės pagal Vytauto Klovos operos „Pilėnai“ siužetą. Tarp kitų minčių scenarijuje nuskambėjo toks tekstas: „Pilėniškių dvasia gyva, ji gyva mumyse. Menas – galingas instrumentas, jis įsirėžia į žmonių sąmonę ir iš kartos į kartą perduodama Margirio Pilėnų istorija. Ką istorikai besakytų, mums, Dainavos krašto žmonėms, Punia buvo ir liks sauganti Margirio ir jo pilies didvyrių istoriją“. Meniniais pasirodymais džiugino ir visi Alytaus miesto ir rajono mokyklų maironiečiai, bei keletas maironiečių iš kitų regionų. Po pamokos maironiečiai ir jų mokytojai lankėsi gimnazijoje, p. Almos Adamkienės labdaros ir paramos fondo muziejuje. Visi svečiai liko sužavėti jaukiomis gimnazijos erdvėmis.
12.00 val. ilga autobusų virtinė išvyko į Punią, sambūrio dalyvių laukė maloni pažintis su Punia, Margirio žeme. Čia be puikaus gamtovaizdžio maironiečius pasitiko KASP savanoriai, parengę karo ginkluotės ir technikos parodą. Punios mokyklos – daugiafunkcio centro atstovai kalno papėdėje ir ant kalno atliko meninę kompoziciją. Išalkusiems sambūrio dalyviams kareiviškos košės išvirė KASP Dainavos apygardos 1-osios rinktinės savanoriai. Svečiai ne tik ragavo košės, mėgavosi reginiu, nuostabia gamta, galimybe pajausti laisvę joje, bet ir smagiai šurmuliavo tarpusavyje, dalindamiesi patirtais įspūdžiais, darydamiesi „asmenukes“.
Ką reiškia būti maironiečiu arba dirbti su maironiečiais? Per 19 darbo šioje organizacijoje metų supratau, kad maironiečiais tampa tie, kurie savo širdyse neabejingi gimtajai kalbai, literatūrai, turi kažkokį kitą pajautimą savo tapatybės suvokime. Jiems įdomi Lietuvos istorija, mūsų tradicijos, papročiai, gamtos grožis. Maironiečiais tapę ir pirmą kartą apsilankę poeto Jono Mačiulio – Maironio memorialiniame muziejuje supranta, kad čia gyvenęs ir kūręs žmogus buvo ypatingas. Jo namų estetika, interjero tematika atspindi šios asmenybės proto ir dvasios lobynus, todėl kiekvienam jaunam žmogui susipažinus su Maironio gyvenimu, kūryba, norisi būti panašiam į jį, suprasti jo puoselėtas tiesas.
Minint Maironio 150-ąsias metines Šiluvos atlaiduose Kauno Maironio universitetinės gimnazijos maironiečiai save pristatė žodžiais: „…mes tokie pat kaip ir visi mūsų bendraamžiai, bet pažymėti deimančiuko ženklu…“. Kaip paprastai, gražiai ir teisingai pasakyta! Daug mąsčiau ir saviesiems maironiečiams kartoju: „Jūs esate ypatingi, nes Jūsų širdelėse spindi tas deimančiukas. Jūs esate pirmieji minint visas svarbiausias Lietuvos valstybės šventes, Jums visai nesunku atmintinai išmokti ilgiausius poezijos kūrinius, Jums įdomu dalyvauti Lietuvos maironiečių draugijos sambūriuose ir konkursuose – Jūs esate mūsų mokyklos geroji dvasia“. Maironiečiai žino, kad ši veikla nesuteiks pripažinimo, tikrai neprisidedame prie egzaminų reitingų savo mokykloms. Galbūt mes neuždirbame šimtukų, kuriais didžiuojasi visa Lietuva. Tačiau žmoniškumo, dvasingumo ir pilietiškumo reitingai auga mumyse. Pietų Lietuvos maironiečiai stengiasi vykdyti Maironio priesakus: „paimti arklą, knygą, lyrą ir eiti Lietuvos keliu“.
Butrimonių gimnazija – Pietų Lietuvos maironiečių centras. Labai džiaugiuosi, kad Alytaus mieste ir rajone, aplinkinėse apskrityse yra gimnazijų ir mokyklų vadovų, kurie supranta šios draugijos veiklos prasmę ir reikalingumą jaunam žmogui ir Lietuvai, palaiko ir remia maironiečių veiklą. Be mokyklų vadovų palaikymo ir maironiečių būrelių vadovų entuziazmo maironiečių būrelių veikla taptų sudėtinga arba neįmanoma. Pirmiausia noriu padėkoti savosios, Butrimonių gimnazijos direktoriui Valdui Valvoniui, kuris palaiko, skatina ir remia ne tik gimnazijos, bet ir visos Pietų Lietuvos maironiečių veiklą.
Visų maironiečių vadovių vardu dėkoju Alytaus rajono savivaldybės merui A. Vrubliauskui, vicemerui A. Balčiūnui, parėmusiems ir palaikiusiems projekto idėjas, visiems partneriams ir jų vadovams. Ačiū Alytaus m. Adolfo Ramanausko – Vanago, Šv. Benedikto gimnazijų, Likiškėlių ir Dzūkijos pagrindinių mokyklų bei Alytaus r. Daugų Vlado Mirono, Simno, Pivašiūnų gimnazijų bei Alovės pagrindinės mokyklos direktoriams, palaikantiems maironiečių veiklą savose mokyklose ir sudariusiems sąlygas dalyvauti „Istorijos pamokoje garbingai Lietuvos praeičiai pažinti“, o maironiečių vadovėms už nuoširdų bendradarbiavimą ir maironietiškos dvasios palaikymą savose mokyklose.
Kitą dieną į gimnaziją plaukė panašaus turinio laiškeliai: „…dar kartą dėkoju savo, auklėtinių ir tėvų vardu už svetingumą, prasmingą istorijos pamoką, kartu ir viskas buvo pirmąkart, nauja, šviežia. Seminarą vertinu 10-uku. Dar kartą nuoširdžiai dėkojame. Buvome dar Raižiuose, Alytuje A. Matučio muziejuje. Iki naujų susitikimų…“
Genovaitė Žiurinskienė
Pietų Lietuvos maironiečių centro vadovė
Butrimonių gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui
