Alytaus r. Butrimonių gimnazija prisijungė prie Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti pilietinės iniciatyvos „Gyvybės medis“. Šiais metais minėjimui pasiūlytas simbolis – medis simbolizuoja gyvybę. Buvę tremtiniai, kaip tie medžiai, yra istorijos pasakotojai, perduodantys žinią, ką patyrė jie, jų tėvai ir seneliai. Birželio 14-ąją vyko integruota istorijos (mokytoja Dalia Adžgauskienė) ir dailės (mokytoja Neringa Jančauskaitė) pamoka „Gyvybės medis“ I-II g klasių mokiniams. Mokiniai piešė ir pristatė „Gyvybės medį“, simbolizuojantį tautos istorinės atminties perdavimą ateities kartoms, tarsi nuo medžio šaknų į kamieną, o iš kamieno į šakas ir lapus. Lietuvių liaudies folklore galima rasti palyginimų „stiprus kaip ąžuolas“, „lanksti kaip liepa“ ir t. t. Lietuva nuo seno buvo miškų turtingas kraštas, todėl medžio motyvais buvo puošiami įvairūs daiktai: langinės, kraičio skrynios, įvairūs buityje naudojami baldai, verpimo ratelius dekoravusios prieverpstės. Audėjos medžio motyvus išausdavo audinyje. iMedis buvo svarbus mūsų protėviams kaip gamtos, stiprybės, gyvenimo ir gyvybės simbolis.
Žmogui, kaip medžiui, reikia šaknų. Kai nukertamos kultūrinės, istorinės, tautiškumo šaknys, žmogus praranda savastį. 1941 m. prasidėjus masiniams lietuvių trėmimams, tauta išgyveno tragediją. Istorijos mokytoja priminė skaudų mūsų istorijos tarpsnį, kai prieš 80 metų, 1941 metais per vieną savaitę iš Lietuvos buvo ištremta apie 17 500 žmonių, iš kurių 5 060 buvo vaikai iki 16 metų amžiaus. Mokiniai savarankiškai pasirinko ir skaitė bei analizavo ištraukas iš buvusių tremtinių prisiminimų. Pamokoje mokiniai tikslingai ugdė istorijos ir dailės dalykines, bendrąsias (mokėjimo mokytis), socialinę (atsakomybę už darbo rezultatus), asmeninę (emocijų ir jausmų valdymo) kompetencijas.
Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Butrimonių filialo bibliotekininkė Asta Daironienė supažindino mokinius su bibliotekos fonduose esančiais literatūros kūriniais ir asmeniniais prisiminimais bei fotografijomis apie savo tėvų šeimos tremties išgyvenimus Belojarsko krašte.
Pamokos refleksijai pasirinkome klausimą iš R. Šepetys knygos „Tarp pilkų debesų“: ko verta žmogaus gyvybė? Žmonės, prieš 80 metų ištremti iš gimtųjų namų, neteko ne tik asmeninio gyvenimo, bet ir ryšio su Lietuva, savo šaknų.