Baigiantis metams žurnalas „Reitingai“ pristato šalies mokyklų, kolegijų ir universitetų reitingus bei vertinimus pagal įvairius kiterijus. Tokie vertinimai vienus pradžiugina, kitiems – atvirkščiai – kelia susierzinimą. Butrimonių gimnazija – ne išimtis, yra tekę išgyventi įvairių emocijų. Tačiau paskutiniame numeryje paskelbtas naujas mokinių ūgties nuo 4 -os iki 8 -os klasės tyrimas nuotaiką išties pakėlė: gimnazija savo mokinius „auginančių“ šalies mokyklų trisdešimtuke užima aštuntą vietą.
Štai ką apie tyrimą mano žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas: „Reitingai“ šalies mokyklas lygina pagal dešimtis įvairiausių parametrų, bet kaskart atrandame vis naujų dedamųjų. Šį kartą pristatome ir naudingą, ir netikėtą šalies mokyklų palyginimą, iš kurio matyti, kurios mokyklos „paaugina“ visus visaip besimokančius savo mokinius, tai yra rodo visų mokinių pažangą per keletą metų. Ir ne tik tų, kurie mokosi gerais pažymiais, bet ir tų, kurie pamažu kyla iš žemesnių įvertinimų lygos (tarkime, mokėsi penketais, o ilgainiui atsidūrė tarp septintukininkų; tai liudija iš tiesų didelę pažangą). O kalbant jau tiksliais terminais, buvo vertinta vidutinis mokinių standartizuoto apibendrinto pasiekimų rodiklio prieaugis nuo 2-os iki 4 -os klasės, taip pat ir tai, kokios dalies mokinių pasiekimų rodiklis per dvejus metus padidėjo. Kartu buvo vertinta ir vidutinis mokinių standartizuoto apibendrinto pasiekimų rodiklio prieaugis nuo 4 -os iki 6 -os klasės, taip pat ir prieaugis nuo 6 -os iki 8 -os klasės. Galiausiai buvo atsižvelgta ir į tai, kokia dalis visų mokinių darė pažangą nuo 2-os iki 4 -os klasės ir nuo 6 -os iki 8 -os klasės.
Visą šį kruopštų darbą „Reitingų“ prašymu atliko Nacionalinės švietimo agentūros Tyrimų skyriaus analitikai. <…> „Kai kurie rezultatai netgi šiek tiek intriguoja,- teigia Nacionalinės švietimo agentūros Tyrimų skyriaus vedėjas dr. Pranas Gudynas, – dalis mūsų provincijos mokyklų gana stiriai „paaugina“ savo mokinius. Jos vaikams duoda labai daug, netgi daugiau nei gerosios miestų mokyklos. Nes regionų vaikai turi mažiau galimybių nei miestiečiai, jų tėvų indėlis menkesnis, šiems vaikams samdoma gerokai mažiau korepetitorių arba visai nesamdoma, todėl kaimų ir miestelių mokyklos bei mokytojai vaiko asmenybės formavimuisi turi tikrai didelės įtakos. Taip pat pastebėjome, kad kai kurios mokyklos labai stengiasi ir tai tikrai duoda vaisių. Nebūna taip, kad labai besistengiančios šmėžuotų tarp atsiliekančiųjų. Bet turime sočiai mokyklų, kurios nesistengia, kurių ne tik mokiniai, bet ir mokytojai praradę motyvaciją.“
Be to, žurnalas skelbia apie 500 iškilių Lietuvos gimnazijų pedagogų, kurie, pasak žurnalo vyr. redaktoriaus G. Sarafino, keičia jaunų žmonių gyvenimus. Mokytojai išvardinti pagal jų mokomus dalykus. Reikia pasidžiaugti, kad tarp geriausiai išmokančių geografijos – Butrimonių gimnazijos mokytoja metodininkė Edita Simanavičienė. Lietuvos geografų asociacijos prezidentas Rytas Šalna apie iškilius mokytojus sako: „Nes iš tikro gi beveik taip nebūna, kad mokytojas būtų puikus, įkvepiantis, tiesiog pavyzdinis, o kiti to nepastebėtų. Šaunūs mokytojai tikrai šviečia ir anksčiau ar vėliau būna pastebėti.“
Parengta pagal G. Sarafino straipsnius „Kurios Lietuvos mokyklos labiausiai „augina“ savo mokinius?; „Iškiliųjų mokytojų žiedas: jie keičia jaunų žmonių gyvenimus“. Reitingai, 2020 m. gruodis-2021 m. gegužė Nr. 2 (14)
