Balandžio 17 d. Butrimonių gimnazijoje vyko konferencija „Lietuvos mokslo akademijos tikrojo nario, profesoriaus, habilituoto daktaro, Butrimonių gimnazijos Garbės galerijos nario Algirdo Sliesaravičiaus asmenybei ir profesinei veiklai pažinti”. Renginyje taip pat dalyvavo Garbės galerijos nariai: profesorius, dailininkas, Alytaus rajono Garbės pilietis Antanas Kmieliauskas ir Bronė Balionienė, Alytaus r. savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė.
Mokiniai turėjo puikią galimybę pabendrauti su Butrimonių mokyklą baigusiais ir sėkmingai karjerą pasiekusiais žmonėmis. Galima teigti, jog tai – ne tik pažintinis, bet nuoširdaus bendravimo apie gyvenimą, vertybes, darbus ir pasirinkimą dialogas su mokiniais. Liaudies išmintis teigia: „Žodžiai moko, pavyzdžiai patraukia“.
A. Sliesaravičius, butrimoniškis mokslininkas, į gimnaziją pakviestas neatsitiktinai: šis kūrybingas, išsiskiriantis didele erudicija ir svariais argumentais pagrįsta nuomone profesorius yra puikus pavyzdys, kad tvirtai siekiant ilgalaikių tikslų, galima pasiekti reikšmingų mokslo laimėjimų ir naujovių. Pasak renginio sumanytojų, kraštotyros būrelio vadovės Danutės Anušauskienės ir bibliotekininkės Sigitos Žvinakienės, profesorius – tikras savo krašto patriotas, nes šiuo metu jis gyvena Butrimonyse, mėgsta dainuoti, todėl yra miestelio folkloro ansamblio ir bažnyčios choro dalyvis, palaiko glaudžius ryšius su baigtąja mokykla. Taigi, susitikimui kruopščiai ruoštasi: S. Žvinakienė ir D. Anušauskienė drauge su kraštotyros būrelio nariais parengė informacinius stendus gimnazijos fojė apie profesoriaus veiklą, bibliotekoje – mokslinių darbų ir nuotraukų parodą. Konferencijos svečiai sutikti skambia gimnazijos merginų choro daina (vadovė mokyt. Neringa Valvonienė), konferenciją vedė jaunieji moderatoriai – maironiečiai (vadovė direktoriaus pavaduotoja ugdymui Genovaitė Žiurinskienė).
„Dirbk, ir būsi pripažintas“, – savo sėkmės formulę ir moto atskleidė ASU Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto profesorius emeritas, genetikas A. Sliesaravičius, todėl faktas, kad jis vienas ir su bendradarbiais paskelbė 25 knygas ir brošiūras, parašė 374 straipsnius, tarp jų 274 mokslinius ir 100 mokslo populiarinimo, neturėtų stebinti. Tačiau vien pavarčius profesoriaus bibliografijos knygelę akys raibsta nuo mokslinių terminų, pavadinimų ir sąvokų gausos. Mokslininkas teigė, jog labai smagu eksperimentuoti, atrasti vis kažką naujo, žinant, kad tai gali atnešti naudos. Kai kurios jo išvestos augalų veislės įrašytos į ES veislių katalogą, iki 2014 m. profesorius buvo tarptautinės organizacijos „Eucarpia“ Lietuvos atstovas. Stebina ir žavi tai, kad net ir mokslinio darbo procese A. Sliesaravičius nepamiršo savo pomėgio – turizmo. Su kuprine ant pečių aplankė ne tik gražiausias Lietuvos vietas, bet įveikė Kaukazo, Sajanų, Kamčiatkos, Poliarinio Uralo, Fanų kalnus, Karakumų dykumas, Kolos pusiasalį. Šiuose žygiuose buvo ne tik dalyviu, bet ir vadovu. Su dideliu entuziazmu dalyvaudavo pėsčiųjų ir orientacinio sporto (100 km per parą), slidžių (2 etapai po 25 km ) maratonuose, šeimos žygiuose baidarėmis. Dar viena savo aistra profesorius laiko bitininkystę ir sodininkystę: „Bičiuliauju su aštuoniolika bičių šeimų. Man visada pasitenkinimą teikia sodas, medelių sodinimas“.
Konferencijoje dalyvavęs profesorius A. Kmieliauskas juokavo, kad tiksliai numatyti savo ateities neįmanoma, nes daug ką gyvenime lemia atsitiktinumas, tačiau akcentavo, jog norint pasiekti savo tikslų, reikia būti labai atkakliam. Dailininkas sakė, kad jam visada miela sugrįžti čia, kur gimė ir augo, susitikti su jaunimu, teigė didžiuojąsis, kad tokioje mažoje šalyje kaip Lietuva yra tiek daug įdomių ir talentingų žmonių. Mokiniams paklausus, ar profesoriai, kuriuos skiria 7 metų amžius, mokydamiesi Butrimonių mokykloje vienas kitą pažinojo, A. Sliesaravičius atsakė, jog vyresni mokiniai jaunesnių nepastebi ir neįsimena, tačiau jaunesni visada atkreipdavo dėmesį ir paskelbdavo mokykloje, kai trys Kmieliauskų vaikai – menininkai: Antanas, Jeronimas ir Vladislava grįždavo iš dailės studijų pasisvečiuoti į namus.
B. Balionienė pasidžiaugė, jog buvusi jos mokykla, dabar gimnazija, rajone ir šalyje garsėja gražiais laimėjimais, pasiekimais ir renginiais. Ji sakė, kad mokykla – tai startas į sėkmingą ateitį, todėl būtent čia sukrautas žinių bagažas turi būti svarus.
Gimnazijos direktorius Valdas Valvonis dėkodamas už aktyvų bendradarbiavimą, ugdant jaunąją kartą savo asmeniniu pavyzdžiu, Garbės galerijos nariams įteikė padėkos raštus. Baigdamas konferenciją direktorius teigė, kad susitikti su garbingais, daug gyvenime ir profesinėse veiklose pasiekusiais, nusipelniusiais savo šaliai žmonėmis jaunimui labai svarbu, nes tai, ką išgirstame iš pirmų lūpų, įtikina, priverčia susimąstyti apie savo galimybes ir ateities perspektyvas. Juo labiau, kad tokių žmonių net ieškoti toli nereikia: jie čia, šalia mūsų ir su mumis.
Irena Šimanskienė, Butrimonių gimnazijos mokytoja
